Nordea Baltijos šalių ekonomikos nuosmukio neprognozuoja

Tuo tarpu visos augimo galimybės dar neišnaudotos. „Baltijos šalys ir Lenkija taps rytojaus ekonomikos centrais Vakarų Europoje. Nereikia ieškoti ekonomikos tigrų toli Azijoje – jie yra prie pat mūsų durų slenksčio“, – teigia vyresnysis Nordea analitikas Baltijos šalims ir Lenkijai Mika Erkkilä.

2007 m. Estijos ekonomikos augimas, palyginti su šiais metais, sulėtės nuo 12% iki 9,5%. Skolinimosi taisyklių griežtinimas davė naudos, nes atrodo, kad paskolų apimties augimas pasiekė viršūnę. Nekilnojamojo turto kainos taip pat stabilizuojasi. Infliacijos lygis ir toliau bus pakankamai aukštas, o tai reiškia, kad narystė Europos pinigų sąjungoje nereali iki 2009–2010 m.

Latvijoje yra ženklų, kad 10% viršijantis BVP augimas stabilizuojasi. Jei, kaip tikimasi, plėtra sulėtės, tai pristabdys ir nekilnojamojo turto rinką. Tiesa, rizika, kad artimas ūkio perkaitimui augimas išliks, tebeegzistuoja. Turint galvoje, kad darbo jėgos ir toliau stigs, atlyginimų augimas išliks ir infliacinis spaudimas nemažės.

Lietuvoje pastebimi ekonomikos perkaitimo ženklai, tačiau nepaisant 8% BVP augimo, konkurencingumas smarkiai nesumažėjo. Be to, nekilnojamojo turto kainos stabilizuojasi. Todėl labiausiai tikėtina laukti augimo lėtėjimo. Šalies valdžia tikriausiai vėl atnaujins siekius prisijungti prie Europos pinigų sąjungos, šį kartą nustatydama 2010 metų datą. Šių pastangų rezultatas kol kas sunkiai prognozuojamas.

Lenkijos manų ūkių ir įmonių padėtis gera. Stiprėjanti vidaus rinkos paklausa, tikėtina, užtikrins didesnį ekonomikos atsparumą numatomam pasaulio ekonomikos sulėtėjimui kitais metais. Kadangi infliacija auga dėl nuolatinio spaudimo didinti atlyginimus, tai turėtų paskatinti pirmą rimtą šalyje palūkanų šuolį. Viską lemiantis veiksnys šiuo atveju bus valdžios politinės nuostatos.

Baltijos šalių narystė EPS buvo atidėta ir tiksliai nežinoma, kada jos vėl mėgins prisijungti. Vyriausybės negali atidėti narystės pastangas neribotam laikui, nes tai taip pat susiję su tam tikra rizika. „Jei šios šalys nori netolimoje ateityje prisijungti prie EPS, jos turės priimti neatidėliotinus sprendimus“, – pažymi Mika Erkkilä.