Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ pernai uždirbo 33,6 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. 2009 m. buvo fiksuotas 40,5 mln. litų nuostolis.
„Nordea Bank Lietuva“ per 2010 m. uždirbo 118,8 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius - 75,5 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Banko turtas per metus ūgtelėjo 1,6 proc. ir 2010 m. pabaigoje sudarė 8,3 mlrd. litų. Bendras paskolų portfelis per metus išliko beveik nepakitęs – smuktelėjęs 1,6 proc. jis siekė 6,8 mlrd. litų.
„Praėję metai finansų pasauliui buvo sunkūs, tačiau įrodėme, kad mūsų banko veiksmai net per finansų ir ekonomikos nuosmukį išliko stabilūs ir prognozuojami. Banko kreditavimo politika visada buvo nuosekli – tiek ekonomikos pakilimo, tiek nuosmukio metu. Banko finansavimo sąlygos visuomet buvo pakankamai aiškios, o pagrindiniai finansavimo principai nesikeitė. Tai patvirtina mūsų pasiekti rezultatai. Be abejo, jų mes nebūtume pasiekę be didelio klientų aktyvumo ir jų pasitikėjimo mūsų komanda. Klientai ir komanda – bei abipusis pasitikėjimas – tai svarbiausi faktoriai, vedantys verslą sėkmės link“, - teigia Inga Skisaker, „Nordea Bank Lietuva“ generalinė direktorė. Pasak banko vadovės, „Nordea“ ir toliau sieks stiprinti pozicijas rinkoje, išlaikydama partnerystę su esamais ir didindama naujų klientų bazę.
Per metus „Nordea Bank Lietuva“ paskolų fiziniams asmenims portfelis didėjo 8,1 proc. ir sudarė 2,8 mlrd. litų. Iš jų 2,3 mlrd. litų sudarė būsto paskolos, o tai 11,8 proc. daugiau nei 2009-aisiais.
„Tikimės, kad stabilesnė padėtis nekilnojamojo turto rinkoje ir augantis vartotojų pasitikėjimas skatins aktyvesnį skolinimąsi būstui, tačiau šios rinkos segmento aktyvumą vis dar slopins sunki namų ūkių finansinė padėtis ir augančios vartojimo išlaidos“, - teigia Inga Skisaker.
Dėl sumažėjusios kreditavimo paklausos ir mažo naujų investicinių projektų skaičiaus, juridinių asmenų paskolų portfelis nuo 4,3 mlrd. litų 2009-aisiais sumažėjo iki 3,9 mlrd. litų 2010-aisiais.
„Manome, kad 2011 m. prognozuojamas pasaulio, o taip pat ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos augimas didins prekybos finansavimo produktų paklausą, o gerėjanti įmonių finansinė padėtis bei stiprėjantis pasitikėjimas šalies ekonomika skatins įmones vykdyti naujus ar 2009-2010 m. laikinai sustabdytus investicinius projektus, o tai didins kreditavimo paklausą“, - svarsto Inga Skisaker. Banko vadovės teigimu, vertinant įmonių finansinius rodiklius, jau pastebimas tvarus gerėjimas, todėl tikėtina, kad šiais metais vis daugiau įmonių bus pajėgios skolintis. Optimizmo teikia ir tai, kad jau dabar galima matyti paskolų verslo klientams portfelio kokybės gerėjimą.
„Nordea“ grupė informuoja apie dar vienus rekordinius grupės ketvirčio rezultatus
Ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ pasiekė aukščiausius istorijoje rezultatus. Veiklos pelnas per metus išaugo 18 proc. ir yra 12 proc. didesnis lyginant su paskutiniu ketvirčiu bei 81 proc. didesnis nei 2009 m. ketvirtąjį ketvirtį.
„Nordea“ grupės veiklos pelnas ketvirtąjį ketvirtį, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 6 proc., per visus metus jis padidėjo 3 proc. Pagal riziką vertinamas pelnas krito 6 proc., tačiau stiprūs metų pabaigos rezultatai sumažino atsilikimą iki pagrindinio tikslo – padvigubinti pagal riziką vertinamą pelną 2007 – 2013 m. laikotarpiu.
Ketvirto ketvirčio pajamos dar niekada nebuvo tokios didelės. Visi pagrindiniai pajamų šaltiniai – grynosios pajamos, grynieji pinigai, komisiniai mokesčiai ir grynieji rezultatai iš tikrosios vertės – išaugo.
Grynieji paskolų nuostoliai, kaip ir trečiame ketvirtyje, toliau krito ir šiuo metu yra žemiausiame lygyje nuo 2008 m. trečio ketvirčio. Paskolų nuostolių santykis, kaip ir prognozuota „Nordea“ nuostolių verslo cikle, yra 23 baziniai punktai.
2010 m. prie „Nordea“ prisijungė 200 tūkstančių auksinių ir privačios bankininkystės klientų, kurių pasitenkinimas banko paslaugomis išaugo.
„Apdairaus augimo strategija duoda teigiamų rezultatų. Strateginės iniciatyvos prisidėjo prie naujų klientų ir augančių verslų atėjimo. Dėl šių priežasčių galime didžiuotis rekordinėmis pajamomis ir veiklos rezultatais. Mūsų kapitalas, likvidumas bei finansavimo pozicijos buvo žymiai pagerinti ir atitinka naujų reglamentų reikalavimus“, - sako „Nordea“ prezidentas ir „Nordea“ grupes generalinis direktorius Christianas Klausenas (Christian Clausen).
Ekonominė situacija Šiaurės šalyse vis sparčiau gerėja. Švedija pirmauja pagal augimo rodiklius, o Šiaurės šalyse bei naujose Europos rinkose smarkiai auga vartojimas. Investicijos rodo atsigavimo ženklus. Palūkanų normos pradėjo kilti, o finansinių paslaugų paklausa taip pat vystosi teigiama linkme.
Keliami reikalavimai tampa vis konkretesni. Visame pasaulyje bankai keis savo veiklos modelius, kurie didins nuosavybės grąžą. Kapitalo reikalavimas galėtų išaugti daugiau nei du kartus, lyginant su jo vidurkiu prieš krizę. Trumpalaikio likvidumo ir ilgalaikių lėšų paklausa smarkiai išaugs. „Nordea“ jau atitinka kapitalo reikalavimus, kiek žinoma pagal naujus reikalavimus. Taip grupė turi stiprią likvidumo poziciją, o lėšų terminas pastaraisiais metais buvo gerokai padidintas.
„2010 metai buvo svarbūs „Nordea“ grupei. Mūsų darbuotojų pastangos ir geri santykiai su klientais lėmė stiprią poziciją. Tačiau esame kuklūs, kalbant apie ateityje laukiančius iššūkius. Vis dar turime daugybę dalykų, kuriuos galėtume tobulinti. 2011-aisiais turime įkvepiantį iššūkį – tobulėti siekiant tapti geriausiu banku Europoje. 2011 m. toliau plėtosime savo verslo modelį, kad sumažintume įtaką kapitalui, likvidumui ir lėšoms. Turime tikslą padidinti nuosavybės grąžą, lyginant su šiandienos lygiu“, - teigia „Nordea“ prezidentas ir „Nordea“ grupes generalinis direktorius Christianas Klausenas (Christian Clausen).
Daugiau informacijos apie 2010 m. „Nordea“ grupės finansinius rezultatus – ketvirtojo ketvirčio ir 2010 m. veiklos ataskaitoje.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!