Finansiniai sukčiai atgaivino seną būdą kaip išvilioti pinigus iš gyventojų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Nusikaltėliai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ir skelbimo portaluose. Nusitaikę į prekių pardavėją sukčiai mėgina išgauti jo mokėjimo kortelės duomenis arba įtikinti išsiųsti vertingą prekę, pateikiant suklastotą mokėjimo už pirkinį išrašą.

„Kadangi gyventojai darosi vis akylesni sukčių manipuliacijoms, nusikaltėliai nesnaudžia ir kuria labiau įtikinamus apgavysčių scenarijus. Banko sukčiavimo prevencijos skyriaus duomenimis, šiuo metu daugėja atakų, kai sukčiai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Gyventojai ir smulkaus bei vidutinio verslo atstovai turėtų atidžiai vertinti informaciją gaunamą iš pirkėjų – prieš išsiųsdami prekes patikrinkite ar mokėjimas už pirkinį pasiekė jūsų banko sąskaitą, nespauskite įtartinų nuorodų, gautų iš kitos sandorio šalies“, - sakė „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Anot eksperto, šiuo metu fiksuojami du dažniausi sukčiavimo scenarijai, kai nusikaltėliai apsimeta prekių pirkėjais.

Suklastoti dokumentai ir skubus prekės atsiėmimas

Pirmuoju atveju su prekės pardavėju susisiekęs tariamas pirkėjas pateikia suklastotą dokumentą apie neva atliktą mokėjimą už pirkinį. Tuomet finansinis nusikaltėlis skubina pardavėją kuo greičiau išsiųsti prekę arba ją perduoti kitam fiziniam asmeniui – tariamam pirkėjo draugui.

„Šiuo sukčiavimo metodu naudojamas psichologinis spaudimas, įprastas daugumai finansinių nusikaltimų. Sukčius skubina nusikaltimo auką perduoti prekę už kurią tariamai sumokėjo, pateikia ir neva tai įrodančius dokumentus. Prekių pardavėjai per neapdairumą nepatikrina savo banko sąskaitos – pasitikėjimo vedini atiduoda vertingą daiktą, o tai, kad lėšos nebuvo pervestos, pastebi tik po kelių dienų“, - teigė L. Sadeckas.
Tokiais sukčiavimo atvejais nusikaltėliai dažniausiai taikosi į mobiliuosius telefonus, kompiuterius, elektrinius paspirtukus ar kitus išmanius daiktus, kuriuos galėtų nesunkiai perparduoti.

Suklastotų banko sąskaitos išrašų pavyzdžiai

 

Suklastotos nuorodos ar kurjerių tarnybų internetinės svetainės

Pasak L. Sadecko, pastaruoju metu Baltijos šalyse taip pat paplito sukčiavimo metodas, kai tariamas prekės pirkėjas pasiūlo lėšas už įsigyjamą prekę pervesti tiesiai į pardavėjo mokėjimo kortelę bei naudotis kurios nors gerai žinomos kurjerių tarnybos paslaugomis. Nusikaltėlis pardavėjui atsiunčia nuorodą į suklastotą internetinę svetainę, kurioje prašoma pateikti mokėjimo kortelės duomenis – jos numerį, saugos kodą. Tuomet pardavėjui yra teigiama, kad suvedus šiuos duomenis lėšos už parduodamą prekę bus gautos tiesiai į mokėjimo kortelę.

„Sukčiai taip pat pasinaudoja gerai žinomais kurjerių prekių ženklais – nusikaltimo aukai atsiunčia nuorodą į suklastotą internetinę svetainę, atrodančią it tikros kurjerių tarnybos. Suklastotoje svetainėje dažniausiai prašoma suvesti mokėjimo kortelės duomenis ir jos saugos kodą – tai padarius nusikaltimo auka pati patvirtina mokėjimo operaciją iš savo banko sąskaitos, todėl jos sustabdyti praktiškai neįmanoma. Raginčiau visus gyventojus būti sąmoningais ir nepasiduoti tokioms provokacijoms, kritiškai vertinti iš nepažįstamų asmenų gaunamą informaciją ir nuolat sekti atliktas mokėjimų operacijas mobiliajame ar interneto banke“, - sakė L. Sadeckas.

Banko ekspertas primena, kad internetinių mokėjimų kortele nustatymus gyventojai gali savarankiškai valdyti išmaniojoje banko programėlėje ar interneto banke. L. Sadeckas pataria aktyvuoti atsiskaitymus internetu prieš atliekant mokėjimą kortele elektroninėje erdvėje ir juos išjungti po to, kai atlikote pavedimą.

„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos žinovai pataria:

Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!