Indrė Genytė-Pikčienė

Indrė Genytė-Pikčienė

Stebint “Brexit“ sagą, nuo pat pirmųjų serijų buvo akivaizdu, kad nuobodu nebus. Įtampos, dramos, ir trilerio elementų – per akis. Tuo tarpu, sveikas protas tyliai sau rūko kamputy, kažkur giliai užkulisiuose. Byrant paskutinėms “Brexit“ smėlio laikrodžio smiltims, Europos finansų rinkų dalyviai ir verslininkai gyvena keliais galimais scenarijais ir bando pasiruošti šiam precedento neturinčiam įvykiui.

Muitų ir kitų prekybos sąlygų neapibrėžtumas, galimi techniniai iššūkiai ties Jungtinės Karalystės sienomis, plati svaro kurso svyravimų amplitudė, svaro palūkanų normų tendencijos – tik keletas neapibrėžtų kintamųjų iš komplikuotos “Brexit“ lygties, kurią jau šiandien yra priverstas spręsti verslo pasaulis. Žvilgterkim, kas turėtų labiausiai nerimauti dėl kovo 29 d. baigties ir, žinoma, pasvarstykim, kaip tai paveiks mus.

Ar “Brexit“ bus rimtas smūgis Europos Sąjungai?

Makroekonominių sąsajų tarp ES narių ir Jungtinės Karalystės svarba stipriai varijuoja priklausomai nuo valstybės. 2017 m. duomenimis, bendras prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę vidutiniškai ES sudarė 3,3 proc. nuo BVP. Taigi, net ir kietojo “Brexit“ atveju, kuomet, vaizdžiai tariant, Jungtinė Karalystė būtų amputuojama nenaudojant narkozės, skalpelio, ar kitokių aštrių įrankių, ekonominės to pasekmės ES būtų trumpalaikės ir ne itin skausmingos. ES turėtų atsipirkti 2-3 dešimtosiomis proc. punkto lėtesniu ekonomikos augimu porą ketvirčių ir pamiršti šią nemalonią procedūrą. Vis tik kai kurioms ES narėms žaizdas laižytis tektų gerokai ilgiau.

Natūralu, kad nuo paslaugų eksporto į JK itin priklauso ES ofšorinės šalys: Malta, Kipras ir Liuksemburgas. Didžiausią nerimą ES kelia Airijos, Nyderlandų ir Belgijos situacija. Šias valstybes su JK rinka saisto reikšminga tiek prekių, tiek paslaugų eksporto priklausomybė. Šių šalių prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro atitinkamai beveik 14,5 proc., 10 proc. ir 9,4 proc. nuo šių šalių BVP. Tad joms ištverti “Brexit“ atsiskyrimą ir liekamuosius reiškinius gali tekti gerokai skausmingiau ir ilgiau.

Tiesa, Airijai “Brexit“ turės ne vien neigiamas pasekmes. Po “Brexit“ referendumo būtent dėl savo patrauklios mokestinės aplinkos, kalbos ir kitų panašumų ši šalis atsirado daugelio paslaugų ir technologijų įmonių radare, kaip tinkamiausia vieta persikraustymui. Vis tik, apibendrinant “Brexit“ įtakos ES mastą, ne ekonominės “Brexit“ paliktos žaizdos ES kelia daugiausiai nerimo. Jungtinės Karalystės apsisprendimas atsiskirti yra rimtas ES tvarumo išbandymas ir įrodymas, kad regione vienybės, sutarimo ir susitelkimo bendriems tikslams labai trūksta.

Pačioje Jungtinėje Karalystėje nuotaikos kol kas labai įvairios – nuo panikuojančių ir iš skęstančio laivo bėgančių stambių kompanijų, iki atsipalaidavusių gyventojų, kurie netik kad nekaupia maisto atsargų, bet priešingai – pasiima vieną kitą naują vartojimo kreditą ir iš anksto švenčia artėjantį išsilaisvinimą iš ES jungo. Gal tai skamba ir komiškai, tačiau būtent tokią Jungtinės Karalystės vartotojų elgseną po “Brexit“ referendumo iliustruoja iki rekordinių žemumų per pastaruosius 20 m. smukęs namų ūkių taupymo lygis ir 2016-2017 m. vartojimo kredito burbulas, kuomet bendras tokio tipo paskolų portfelis augo 9-11 proc. per metus.

Stiprios ekonominės JK sveikatos iliuziją palaiko ir gera darbo rinkos būklė, kurioje per pastaruosius porą metų išaugo pačių anglų ekonominis aktyvumas, bei kylantys atlyginimai. Vis tik verslo pasaulis JK gyvena kitokiomis nuotaikomis. Markit skelbiamas bendras JK PMI rodiklis, iš kurio galima spręsti apie ateinančių mėnesių ekonomikos aktyvumą, 2019 m. sausį tik 0,3 punkto viršijo 50 ribą, skiriančią numatomą ekonominę plėtrą nuo nuosmukio.

Pramonės sektoriaus atstovai ateities perspektyvas vertina optimistiškiau, tuo tarpu paslaugų – augimo praktiškai nesitiki. Išties, šis nerimas nėra be pagrindo: Jungtinei Karalystei ES užsienio prekybos partnerystės yra itin svarbi. Į šį regioną keliauja 44 proc. viso JK eksporto. Be to, Jungtinės Karalystės importe, ES produktai sudaro net daugiau nei pusę – 53 proc. – visos importuojamos produkcijos. Prekių eksportas į ES siekia 8 proc., o paslaugų – 5,7 proc. šalies BVP. Kietojo “Brexit“ atveju, verslą gąsdina tiek muitų šuolis, tiek valiutos kurso svyravimai, tiek įvairūs techniniai trikdžiai bei nauji administraciniai barjerai, kurie „business as usual“ sąvoką ištrins ilgam iš jų verslo kasdienybės.

Koks “Brexit“ poveikio Lietuvai mastas?

Iš pirmo žvilgsnio, labai nerimauti nėra ko. Brexit atrodo daugiau nemaloni procedūra, kuri nurėš iki kelių dešimtųjų proc. punkto nuo BVP plėtros, nei ekonominis šokas. Kol kas dėl besitęsiančio “Brexit“ neapibrėžtumo netgi išlošiame: pernai fiksavome rekordiškai gerus migracijos saldo rodiklius, pavyko prisivilioti vieną kitą JK verslo kompaniją, kursiančią darbo vietas Lietuvoje. Be to, Lietuvos eksporto prekėmis ir paslaugomis priklausomybė nuo Jungtinės Karalystės rinkos sąlyginai nedidelė – 3,1 proc. nuo BVP.

Po “Brexit“ referendumo Jungtinės Karalystės svoris lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje susitraukė 1 proc. punktu ir pernai sudarė 5 proc. Vis tik keletui pramonės šakų Jungtinės karalystės rinkos svarba išliko itin didelė. Lietuvos baldų, aprangos ir tekstilės, plastikų ir gumos bei chemijos pramonės eksportas į Jungtinę Karalystę siekė atitinkamai 10 proc., 9,4 proc., 8,3 proc. ir 6,9 proc. viso šios lietuviškos produkcijos eksporto. Šioms veikloms tenka susidurti su visomis su „Brexit“ siejamo neapibrėžtumo pasekmėmis. Nepasiekus susitarimo dėl prekybos sąlygų ir pritaikius PPO muitų režimą, lietuviškos rūbų ir tekstilės eksportą į JK prislėgs maždaug 6,5-12 proc., plastikų 6-7 proc., trąšų – apie 6-8 proc. kainos prieaugis. Ypač dideli muitai gresia žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijai.

Nepaisant to, nereikia pamiršti, kad esame labiausiai ES užsigrūdinusi šalis – tiek 2009 m. krizė, tiek Rusijos embargas – visai kito masto smūgiai, kuriuos šiaip ne taip atlaikėme. Po jų sugebėjome staigiai susimobilizuoti, persiorientuoti ir atgauti prarastą pagreitį. Kaip sakoma, kas mūsų nesunaikina, tas tik padaro stipresniais. Šis kartas, panašu, nebus kitoks. Akivaizdu, kad „Brexit“ taikinyje yra masinės gamybos pramonės šakos, patenkančios į žemą, ar vidutiniškai žemą pridėtinę vertę kuriančių veiklų kategoriją. Jų verslo modelį Lietuva po truputį išauga: darbo kaštams aukštyn šuoliuojant dviženkliais tempais konkurencingumo testą įveikti darosi vis sunkiau. Tad „Brexit“ tik paskatins šias veiklas keistis iš pamatų, masinę gamybą palikti Tolimiesiems Rytams, ieškoti išskirtinumo, nišų, persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos kūrimą.

O visi likusieji, skrudinam popkornus ir laukiam didžiojo finalo!

Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
+370 620 78373
Ekonominių tyrimų departamentas | Luminor

Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!