Palanki išorinė aplinka ir išaugęs vidaus paklausos apetitas Lietuvai leidžia ir toliau mėgautis sparčiu ekonomikos augimu. Įvertinęs papildomą informaciją, Statistikos departamentas ženkliai pagerino praėjusių metų paskutinio ketvirčio BVP augimo rodiklį, o šių metų pirmąjį ketvirtį, išankstiniais duomenimis, Lietuvos BVP buvo 3,6 proc. didesnis, nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.

Pernykštis ūkio plėtros receptas vis dar veikia. Ekonomika auga subalansuotai, jos spartų vystymąsi lemia tiek vidaus, tiek išorės veiksniai. Operatyvieji mažmeninės prekybos duomenys rodo, kad vartojimo variklio pajėgumai neslopsta. Palanki kreditavimo aplinka, atsitraukiantis infliacijos spaudimas, iš įtampos net dūzgianti darbo rinka ir didėjanti gyventojų perkamoji galia – tinkama dirva tolesnei vartojimo plėtrai. Ir šios aplinkybės ilgainiui neturėtų keistis – darbo užmokesčio augimą ateityje programuoja struktūrinės darbo rinkos įtampos. Ekonominėje plėtros fazėje įmonės didina pajėgumus, tad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ryškus kaip niekad. Be to, aukštesnes algas žada ir numatomos viešojo sektoriaus pertvarkos. Tad daugelis vidaus rinka mintančių veiklų šiuo metu išgyvena pakilimą.

Gal kiek kuklesnius rezultatus fiksuos su būsto rinka susijusios veiklos, nes šis sektorius zenitą pasiekė pernai ir šiemet tenkinsis nuosaikesne raida. Vis tik makroekonominės aplinkybės jokiais būdais nežada sunkiojo būsto rinkos nusileidimo, tiesiog rinka prisisotino, ir palaipsniui nuosaikiai mažins apsukas.

Neturėtų keistis ir verslo elgsena investicijų bare. Pernai stebėjome dviženklį produktyviųjų investicijų į technologinį atsinaujinimą augimą, situacija šiemet neturėtų stipriai suprastėti. Nuo darbuotojų trūkumo tinstančios darbo kaštų eilutės neleidžia snausti ir nuolat grasina įmonių produkcijos ir paslaugų konkurencingumui. Tad gamybinių pajėgumų atnaujinimas – kone vienintelis kelia mažinti priklausomybę nuo brangstančios darbo jėgos. Ypač kai aplinkybės tam šiuo metu vis dar ypač palankios. Platesnio spektro tiek privačias, tiek viešąsias materialines investicijas taipogi toliau augins įsibėgėjusi ES struktūrinė parama.

Vertinant išorės sektoriaus plėtros perspektyvas, nežinomųjų skaičius, palyginti su pernai metais, stipriai išaugo. Įsibėgėjęs JAV Federalinių Rezervų Sistemos pinigų politikos griežtinimas, paaštrėjęs geopolitinis konfliktas dėl įtakų Artimųjų Rytų kare, JAV ir Kinijos apsišaudymas pirmaisiais užsienio prekybos karo šūviais, žaliavų rinkas sudrebinusios D. Trumpo sankcijos Rusijos oligarchams – visa tai byloja apie pernykščio euforinio „vakarėlio“ pabaigą. Šiemet – rožiniai akiniai į šoną! Finansų rinkų dalyviai atsiminė, kas yra nerimas ir baimė – pernai istorinį dugną fiksavęs nerimo indeksas, šiemet šovė į viršų. Atsargiau savo lūkesčius reiškia ir realaus sektoriaus atstovai – tą iliustruoja Euro zonos tiek pramonės, tiek paslaugų pirkimo vadybininkų indeksų kreivės.

Taigi eksportuotojams šie metai žada daugiau ir rimtesnių iššūkių. Tačiau ES – kertinė mūsų eksporto rinka – vis dar tęsia ekonominio pakilimo fazę, ECB nežada keisti pinigų politikos kurso, tad monetarinė paspirtis regiono vidaus vartojimui išliks. O tai neleis Lietuvos eksporto pulsui sustoti. Vis tik būtina išlikti budriems, kaupti atsargas ir pasilikti manevro laisvės galimo ekonominio neapibrėžtumo atveju.

Apibendrinant, trumpuoju laikotarpiu ekonominė plėtra išliks tvari, o šviežiai paskelbti duomenys atitinka mūsų komandos kertinį ekonominės raidos scenarijų šiems metams ir neverčia keisti BVP augimo prognozės (3,3 proc.).

Indrė Genytė-Pikčienė
Vyriausioji analitikė
+370 620 78373
Ekonominių tyrimų departamentas | Luminor

Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!