Trys akcijos, į kurias investavę birželį ramiai nemiegosite

Komentuoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius

Po balandžio sukrėtimų akcijų rinkos iš esmės atsistatė į buvusį lygį. Vasarai prasidedant rinkos išlaiko atsargų optimizmą, nepaisant visų šiemet iškilusių iššūkių. Tokiame bendrame fone kiek išsiskiria trys akcijos, kurioms birželis gali būti kaip niekada karštas, mat jų kainos tiesiogiai priklauso nuo pastaruoju metu itin aktualių vykusių pokyčių.

„Tesla“

Nors esame pratę prie viešų skyrybų dramų bulvariniuose žurnaluose, birželio mėnesį galėjome stebėti tikrų tikriausią politinių skyrybų dramą realiu laiku socialinių medijų puslapiuose.

Dar visai neseniai buvę itin artimi sąjungininkai Elonas Muskas ir Donaldas Trumpas birželį viešai susipyko, taip pompastiškai nutraukdami savo politinę ir verslo partnerystę. E. Muskas jau ne kartą yra viešai prieštaravęs chaotiškai JAV prekybos politikai, o šį kartą konfliktas įsisiūbavo dėl gegužę JAV atstovų rūmų priimto „didelio ir gražaus“ įstatymo projekto, kuris sulaukė daug kritikos dėl palankumo pasiturintiems ir perteklinio išlaidavimo.

Pora netruko apsikeisti viešais grasinimais ir asmeniškumais, kuomet D. Trumpas grasino nutraukti milijardų dolerių vertės vyriausybės kontraktus su E. Musko įmonėmis, o E. Muskas apkaltino D. Trumpą figūravimu Jeffrey Epsteino nepilnamečių seksualinio išnaudojimo bylose.

Dėl šio viešo konflikto E. Musko verslai, ypač „Tesla“, birželį patyrė didelius akcijų kainų svyravimus. Aistroms nerimstant, tikėtina, investuotojai ir toliau liks įsitempę stebėdami dviejų buvusių sąjungininkų pareiškimus.

„Rheinmetall“

Šių metų viena iš rinkos žvaigždžių – „Rheinmetall“ akcijos – yra viena iš didžiausių sėkmės istorijų dabartinėje geopolitiškai neapibrėžtoje aplinkoje.

Pastaruoju metu buvo galima stebėti, kaip JAV prezidento administracija atkakliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai. Kartu investuotojai pastebėjo, kad naujoji Vokietijos vyriausybė užima kur kas ryžtingesnę poziciją šiuo klausimu, taip nutraukdama kurį laiką išlaikytą neapibrėžtumą.

Vokiečių gynybos milžinei susklostė kone idealios sąlygos ir jos akcijų kaina nuo metų pradžios daugiau nei padvigubėjo. Toks įspūdingas kainos šuolis sulaukė atsargesnių investuotojų nerimo, ar tikrai reikalai įmonei klostysis taip puikiai, kaip galima spręsti iš akcijų kainos.

Šie atsargesni investuotojai, panašu, pastaruoju metu ima viršų, mat akcijos kaina per mėnesį beveik nepakito. Tam neabejotinai turi įtakos nesibaigiančios kalbos dėl galimų paliaubų Ukrainoje, kurios trumpuoju laikotarpiu sumažintų gynybos įmonių produkcijos poreikį.

Investuotojai įsitempę lauks ir birželio 24-25 d. vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Šis artėjantis įvykis, manoma, gali nurodyti tolimesnę kryptį, kur link juda stipriausias pasaulyje karinis alijansas. Jei šalims pavyktų sutarti ryžtingai didinti išlaidas gynybai, tai galėtų suteikti naują paskatą „Rheinmetall“. Kitu atveju, atsargieji investuotojai ir toliau gali pardavinėti savo išbrangusias akcijas.

Na, o gynybos įmonių akcijas, kartu ir „Rheinmetall“, gali pašokdinti iš naujo įsibėgėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose, kurią galėjome stebėti pastarosiomis dienomis.

„Nike“

Sunku sugalvoti įmonę, kurios sėkmė labiau priklausytų nuo D. Trumpo pradėto prekybinio karo. Priežastis paprasta: „Nike“, kaip ir daugelis aprangos ir avalynės gamintojų, savo produkciją importuoja iš pigesnės darbo jėgos (dažniausiai Azijos) šalių.
Štai vien Vietnamas tiekia daugiau nei pusę visos „Nike“ avalynės produkcijos, kurią įmonė vėliau realizuoja JAV, Europos Sąjungoje ir kitose pagrindinėse savo rinkose.

Toks verslo modelis neabejotinai susilaukė neigiamo dėmesio JAV prezidentui inicijavus „atsakomuosius“ prekybos tarifus prieš daugelį prekybos partnerių. Vietnamas, kuris „Nike“ yra labai svarbus, buvo įvertintas itin nepalankiai ir pirmieji D. Trumpo administracijos siūlymai šią šalį baudė kone 50 proc. importo tarifais. Tai reikštų, kad Vietname pagaminamos produkcijos savikaina įmonei reikšmingai šokteli, taip sumažindama įmonės pelną. Investuotojams tokia perspektyva, žinoma, nepatiko ir balandžio pradžioje jie numušė „Nike“ įmonės akcijas daugiau nei 10 proc.

Per daugiau nei du mėnesius JAV prezidento administracija didžiąją dalį tarifų jau spėjo atšaukti, nukelti ar sustabdyti, tad baugiausias scenarijus produkciją importuojančioms įmonėms neišsipildė. Kita vertus, D. Trumpas ir toliau rodo nemažas ambicijas pertvarkyti pasaulinę prekybą, tad investuotojai kiekvieną dieną pasitinka įsitempę.

Šis mėnuo investuotojams bus įdomus tuo, kad birželio 26 d. „Nike“ skelbs savo veiklos rezultatus. Jie, tikimasi, parodys, kaip įmonei sekasi laviruoti pasaulinės prekybos chaose.

Kartu investuotojai galės stebėti JAV ir kitos didžiosios prekybos partnerės – Kinijos – derybas, kurios palyginti konstruktyviai tęsiamos jau kurį laiką. Neabejojama, kad esant palankiam prekybiniam susitarimui tarp JAV ir Kinijos, tai gali suteikti šansą ir kitoms nuo importo į JAV priklausančioms šalims ar įmonėms. Taigi „Nike“ atstovai ir jų akcininkai birželį pasitiks visai ne vasariškomis prekybos derybų nuotaikomis.

Daugiau informacijos: Severa Augusta Lukošaitytė