Angliski žodžiai „color“ ir „paint“ latvių kalboje išreiškiami tik vienu žodžiu – krāsa. Savo paveiksluose tapytojas A. Kalninis tyrinėja fizinių, intelektualinių bei dvasinių krāsa savybių galią ir leidžia jai tapti reikšmingu ir nuoširdžiu kūrinio veikėju.

Altoriaus paveikslo formos triptikas „Mars Violet“ buvo eksponuojamas Šiuolaikinio meno erdvėje TUR_telpa parodoje Weisser Saal (kuratorė E. Schouten) Rygoje. Šis menininko darbas, kaip ir kiti parodoje eksponuojami jo darbai, buvo įkvėpti tyrinėjimų apie šviesos istoriją mene, bei jos vaizdavimo tradicijų Vakarų meno muziejų parodų istorijoje.

A. Kalninio reduktinės tapybos esmė – renesanso ir baroko laikotarpiai, kuriuose paprastai naudojama tema atsispindėdavo antikinės mitologijos siužetus bei jų personažų vaizdavimą. Pigmento pavadinimas „Mars Violet“ sužadina žiūrovo vaizduotę ir verčia susimąstyti apie romėnų karo dievą. Prieš tai kai šis pigmentas buvo pavadintas „Mars Violet“, jis buvo vadinamas „Caput Mortuum Violet“, o tai iš lotynų kalbos reiškia bevertė violetinė arba pažodžiui verčiama mirusi violetinė. Dviejų pigmento pavadinimų kalbinis derinys sukuria ryšį, kuris yra stipriai susijęs su mintimis apie karą ir mirtį, o išgauta spalva daugeliui primena išdžiūvusį kraują. Drobė susiūta iš skirtingų gabalėlių – tai nuoroda į praktinį poreikį iš tų laikų, kai buvo įprasta, kai, norint turėti didelę drobę, ją siūdavo iš mažesnių medžiagos gabalėlių. Tačiau tai taip pat gali reikšti karo pasekmes, jų žaizdas bei bandymą siūlėmis jas tvarstyti. 

2023 m. Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau įprasmina siaubingą karo grėsmės prigimtį kuri šiuo metu yra arti mūsų Baltijos šalių sienų. Todėl šis darbas įgauna kitą prasmę - šis triptikas yra priminimas apie kultūrinį karo šlovinimą ir jo priešstata šiandieniniame Ukrainos realybės kontekste.

Komisijos komentaras

2023-ųjų metų tarptautinio meno konkurso „Jaunojo tapytojo prizas” specialųjį prizą „Jaunimo įgalinimui“, jau antrus metus iš eilės įsteigtą „Luminor“ banko, pelnė Andris Kaļiņins (Latvija). Kompetentinga konkurso vertinimo komisija, įvertino menininko tvirtą koncepcinį pagrindą bei šiuolaikišką tapybinę raišką. Tapybinio meistriškumo dėka menininkas suteikia kūriniui unikalumo ir praplečia jo suvokimo ribas. Žiūrėdami į Andris Kaļiņins kūrinį, jį suvokiame ne tik kaip vieną iš tapybos kūrinių, bet kaip meninį objektą, kuris vos įžengus į erdvę, išsyk patraukia dėmesį. Jis savotiškai komunikuoja su žiūrovu, keldamas klausimus apie žiūrinčiojo santykį su meno kūriniu, tradicinę tapybą bei meną plačiąją prasme. Tradicinėje tapyboje esame įpratę įžvelgti siužetą, kurį mums diktuoja kūrinyje vaizduojami objektai. Kitokia patirtis yra kuomet atsistojame priešais „tuščią“ minimalistinę drobę. Iš pirmo žvilgsnio monochrominis tapybos darbas, kuris neturi jokių figūratyvo elementų ar abstrakcijos, yra tarsi apie nieką, tačiau iš tiesų jis subtiliai atskleidžia magišką meno poveikį. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip minimalistinė išraiška, tampa stebuklinga erdve, kurioje spalva ir šviesos atspindžiai dovanoja neįtikėtiną emocinę patirtį.

Jubiliejinio projekto tarptautinėje vertinimo komisijoje šiais metais dirbo „George Pompidou nacionalinio meno ir kultūros centro“ prezidentas Laurent Le Bon (Prancūzija), „Nordic Artists centre Dale“ direktorius Arild H Eriksen (Norvegija), menininkė Monika Furmana (Lietuva), dailininkas ir filosofas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas (Lietuva), „Eesti Kunstimuuseumi“ muziejaus tapybos kolekcijos vadovė Liisa Kaljula (Estija), šiuolaikinio meno kolekcininkas ir kuratorius Māris Vītols (Latvija), menininkė ir poetė Vita Zaman (Lietuva).