„Nordea Markets“ trijų ketvirčių makroekonominės
apžvalgos „Economic Outlook“ duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono
ekonomikos atsigavimo elementas. Tuo tarpu šalių vidaus ekonomikų plėtra
gerokai skiriasi. Regiono lyderė – Lenkija, pagreitį įgauna ir Rusija, o
Baltijos šalys vis dar buksuoja didindamos vidaus poreikį.
Lietuvos BVP vis dar atsilieka
nuo iki krizinio lygio, jam pasiekti taip pat reikia vidinės paklausos
atsigavimo. Nors šiais metais augimas galėjo būti ir didesnis, tikimasi, kad
jis geriau atrodys 2011 metais. Tačiau eksporto paklausos sumažėjimas gali
išlaikyti ekonomikos silpnumą ilgesniam laikui. Biudžeto apkarpymai taip pat
reikalingi, geriausia – kartu su įgyvendinamomis struktūrinėmis reformomis.
Nuosekliam augimui yra būtinas valdžios finansų stabilumas.
„Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti dėl stipraus
eksporto augimo. Daugiausia rūpesčių kelia privataus sektoriaus vartojimas,
kuris vis dar mažėja. Nors mažmeninės prekybos pardavimų rodikliai pamažu
grįžta prie augimo, vidaus paklausa vis dar turi atrasti tinkamą atramą“, – padėtį Lietuvoje komentuota „Nordea Markets“ vyresnysis analitikas.
Anot jo, menką ekonomikos augimą tikimasi išvysti dar
šiais metais, bet tinkamos plėtros nebus iki 2011-2012 metų. Palaipsniui
stiprėjančiam atsigavimui reikalingas išorinės paklausos augimas, stiprinantis
Lietuvos eksporto pozicijas.
„Eksportas yra pagrindinis augimo variklis, keliantis
pramoninę produkciją ir darbo lygį ir eksporto apimtys jau labai arti 2008
metų. Ateities eksporto augimas vis dar priklauso nuo pagrindinių Lietuvos
prekybos partnerių atsigavimo: ES, ypač kaimyninių valstybių, ir Rusijos.
Pasaulinio atsigavimo perspektyvos kitiems metams vis dar yra labai neaiškios.
Nuosekliam augimui labai praverstų vidinės paklausos padidėjimas. Svarbu, kad
vidinė pasiūla būtų stipri ir privataus sektoriaus vartojimas kompensuotų
galimai sumažėsiantį eksporto augimą“, – teigia A. Strazds.
„Nordea“ analitikas tikisi, kad kitais metais bus matomas didesnis privataus
sektoriaus vartojimo atsigavimas. Matoma tendencija, kad nedarbo lygis lėtai,
bet po truputį mažėja, o tai turėtų padėti atsigauti vartojimui. Nedarbo lygio
prognozės vartotojų pasitikėjimo indekse taip pat padrąsinančiai sumažėjo,
palyginus su aukščiausiuoju lygiu. Lėtėja ir atlyginimų mažinimas, kuris gerina
vartojimo perspektyvas. Ekonominės situacijos pagerėjimas taip pat lėmė
vartotojų pasitikėjimo lygio augimą. Namų ūkiai mano, kad apskritai tiek
ekonominė, tiek finansinė situacija yra ne tokia bloga kaip praėjusiais metais.
Vartotojų pasitikėjimo lygio indeksas reiškia augančias išlaidas, bet tam
reikia ryškesnių darbo lygio ir pajamų pagerėjimo.
Po labai trumpos defliacijos
Lietuvoje vėl auga kainos. Infliacija didėja dėl kylančių maisto produktų, elektros, alkoholio ir tabako kainų.
Atlyginimų lygio mažėjimas netrukus taip pat apsivers į kitą pusę, taip dar
labiau skatindamas infliaciją. Produktų kainas taip pat didina mokesčių struktūra,
turinti padengti biudžeto deficitą. Kol nedarbo lygis lieka didelis ir vidaus
ekonomika silpna, infliacija neturėtų smarkiai išaugti. Dėl to manoma, kad
ateityje infliacija vis dar išliks maža.
Kalbant apie euro įvedimą
Lietuvoje, anot A. Strazds, anksčiausia data, kuomet būtų galima jo tikėtis,
yra 2014-2015 metai. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vėlesnė data atrodo
labiau tikėtina. Reikia užtikrinti fiskalinę discipliną, kad 2012 metais
deficitas būtų mažesnis nei 3% BVP. Tam reikia sudėtingų politinių sprendimų,
bet tikėtina, kad tai bus pasiekta dėl geresnio kreditų reitingo ir mažesnių
skolinimosi kaštų.
Kadangi pati sudėtingiausia
krizės atkarpa jau praeityje, verta sutelkti dėmesį prie ilgalaikių
struktūrinių pokyčių. Nors išlaidos buvo smarkiai sumažintos, bet norint
subalansuoti biudžetą, reikėtų padidinti vyriausybės pajamas.
„Laukia dar ilgas kelias, kol
biudžetas bus subalansuotas, ar bent jau deficitas mažesnis nei 3% BVP. Išlieka
rizika, kad motyvacija imtis politiškai sunkių sprendimų gali slopti dėl
palyginus mažais kaštais pasiekiamų užsienio finansų ir ekonomikos atsigavimo.
Tai gali būti ypač ryšku 2011 metų pabaigoje, artėjant 2012 metų parlamento
rinkimams“,– sako „Nordea Markets“ vyresnysis analitikas.
Jo teigimu, Lietuvos
vyriausybė turi stabilizuoti savo finansus ir tai padės apsaugoti šalies
kredito reitingą, siekti nuosaikaus augimo ir įgyvendinti savo siekį
artimiausioje ateityje prisijungti prie euro zonos. Iki šiol vyriausybė apsiėjo
be tarptautinių skolintojų pagalbos ir jai pavyko skolintis pinigų
tarptautinėse finansų rinkose. Vyriausybė planuoja gauti apie 2,3 milijardo
litų iš tarptautinių finansų rinkų kitais metais. Tačiau siekiant, kad
tarptautinės finansų rinkos išliktų pasiekiamos, reikia išlaikyti ekonomikos
patikimumo lygį.
Estijoje eksportas – pagrindinis atsigavimo variklis. Nors darbo
rinka pradėjo atsigauti, vartojimas vis dar yra nestabilus. Planuojama, kad
euro įvedimas padidins pasitikėjimą ekonomika tiek šalies viduje, tiek
užsienyje, ir sustiprins atsigavimą. Nors viešojo sektoriaus finansai yra
stabilūs, ekonomika turi kitų iššūkių, tokių kaip infliacijos kėlimas ir
didelis ilgalaikis nedarbo lygis.
Latvijoje daugiausiai dėmesio yra skiriama fiskalinei
konsolidacijai. Biudžeto deficitas turėtų būti sumažinamas iki mažiau nei 6%
BVP 2011 m.; tai – iššūkis, nes 2009 m. jis buvo 10,2%. Tačiau ekonomikoje jau
matomas laipsniškas atsigavimas, nors vidaus ekonomika rodo menkus pakilimo
ženklus. Pastarųjų rinkimų rezultatai lėmė gerus pokyčius rinkoms, bet reikia
išlaikyti patikimumą, kad galima būtų užtikrinti palankias pozicijas vietinėms
finansų rinkoms.
Antrojoje metų
pusėje sulėtėjo Rusijos augimas.
Agrikultūros sektorius išgyveno stagnaciją dėl vasaros sausros. Nors infliacija
kilo, artimiausiu metu neturėtume tikėtis išvysti dviženklio skaičiaus.
Biudžeto deficitas vis dar išliks didelis, nepaisant, pavyzdžiui, augančių
naftos kainų ir privatizacijos planų.
Lenkijos ekonomika išlaiko tempą ir dabar po pasaulinės krizės
jau vėl veikia beveik visi varomieji varikliai. Tačiau mes manome, kad
ekonomika pradės prarasti impulsą šių metų pabaigoje ir kitų metų pirmą
pusmetį. Fiskalinė politika yra mūsų pagrindinis rūpestis šiuo metu, ypač dėl
to, kad kitais metais bus rinkimai. Daug dėmesio šiuo metu yra skiriama
centriniam bankui, nes jau ne už kalnų pirmasis palūkanų normų žygis.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!
