Nordea: Baltijos šalių augimo apsukos nemažės

Nordea ekspertai prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto
augimas šiemet sieks 7,4 proc. , Latvijos ūkis augs 9,5 proc., o
Estijos — 8,9 proc. „Lietuvos ekonomikos plėtra šiek tiek lėtesnė nei
kaimynių, o šiemet ji dar kiek stabtelės dėl didinamų euro zonos
palūkanų bei lėčiau augančios vidaus paklausos, tačiau valdžios planai
mažinti darbo jėgos apmokestinimą Lietuvos ūkio variklį gali vėl įsukti
iki 8 proc. augimo 2008-aisiais“, — apžvalgoje teigia vyresnysis
„Nordea“ analitikas Baltijos šalims ir Lenkijai Mika Erkkilä.

Ekspertai teigiamai vertina ketinimus sumažinti gyventojų
pajamų mokestį iki 24 proc. ir mano, kad mokesčių gniaužtų
atpalaidavimas gali paspartinti vartojimą Lietuvoje daugiau nei
prognozuojama. Nordea konstatuoja, kad paniškas nekilnojamojo turto
brangimas jau baigėsi ir šioje rinkoje per artimiausius porą metų
neturėtų būti didelių sukrėtimų. Tiesa, euro įvedimo klausimas lieka
miglotas ir Nordea kol kas nesiima tvirtinti, kad Lietuva bus
pasirengusi eurą įsivesti 2010 metais. Infliacijos valdymo politiką
greičiausiai nulems artėjantys savivaldybių ir Seimo rinkimai.

Pernai Estijos ekonomika augo taip pat sparčiai kaip ir Latvijos (11,9
proc.), tačiau šiemet augimas sulėtės dėl to, kad šios šalies augimo
rezervai jau išnaudoti. Gamybos pajėgumų limitai pasiekti jau pernai,
skolinimosi banga atslūgsta, pamažu nurimo ir nekilnojamojo turto
rinka. Darbo rinkos galimybės taip pat išnaudotos, todėl vienintelė
galimybė išlikti konkurencingiems — didinti gamybos efektyvumą. Nordea ekspertai nemano, kad Estijai tapti euro zonos nare pavyks
anksčiau nei 2010 metais. Šiemet Estijos BVP turėtų augti 8,9 proc. , o
kitąmet augimas sieks 7,1 proc.

Latvija vis dar ieško augimo galimybių ribų, todėl šalies ūkyje išties
karšta. Nekilnojamojo turto rinka nė nemano stabilizuotis, nors
ekspertai perspėja, kad turtas pervertintas, Nordea ekspertai
neprognozuoja, kad rinką kiek atvėsins Europos centrinio banko
ketinimai šiemet dar padidinti bazinių palūkanų normą, lygiai kaip
gamybos augimo nepristabdė sparčiai brangusi darbo jėga. Taigi,
kaimynai greičiausia dar turi augimo rezervų, todėl nesitikima nei
ypatingo BVP augimo lėtėjimo, nei mažėjančios infliacijos. Todėl
Latvija eurą galės įsivesti ne anksčiau 2011 metų. Šiemet Latvijos
ekonomikos augimas turėtų siekti 9,5 proc., kitąmet — 7,6 proc.

Parsisiųsti visą apžvalgą (anglų kalba, 876 KB)