„Turime
pripažinti, kad šiuo metu dar sunku pasakyti, kada ūkio plėtros sąlygos
normalizuosis. Deja, tai nėra tipinė likvidumo krizė, kurią galima įveikti
tradiciniais pinigų politikos instrumentais – rinkos žaidėjai prarado
pasitikėjimą vieni kitais. Todėl problemą padėtų spręsti skaidrumo ir
griežtesnės rizikos priežiūros reikalavimai. Kita vertus, žaliavų kainos stumia
infliaciją aukštyn, maisto krizė gilėja, ir tai komplikuoja pasaulio ūkio būklę“,
- sakė „Nordea“ Ekonomikos tyrimų vadovas Helge J.Pedersenas.
Tiesa,
„Nordea“ Lietuvos kol kas neįrašo į labiausiai nukentėjusiųjų gretas, ir netgi
prognozuoja, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet augs 7,4 proc. –
bene sparčiausiai ES. Latvijos ir Estijos BVP šiemet turėtų didėti atitinkamai
5,6 ir 4 proc. Šiaurės šalių augimas balansuos ties 2 proc. riba (tik Norvegijos
ūkis augs 3,4 proc.). Svarbiausios pasaulio ekonomikos – JAV – augimas, pasak
„Nordea“ analitikų, šiemet neviršys 1 proc., o euro zonos šalių – 1,6 proc.
„Nepaisant
besikeičiančios aplinkos, JAV ūkis pasauliui vis dar turi milžinišką įtaką, todėl
ekonomistai nerimaudami stebi Federalinio rezervų banko pastangas gaivinti šalies
ekonomiką ir liūdnai konstatuoja, kad Fed‘o pastangos neduoda trokštamų vaisių.
Tiesa, birželį centrinis JAV bankas greičiausiai iki 1,5 proc. sumažins bazines
palūkanas, o tai, kartu su įsigaliojančiais naujais mokesčių įstatymais, turėtų
pastūmėti ūkį aukštyn. Rezultatų laukti reikėtų kitąmet“, - sakė Helge
J.Pedersenas.
Tuo tarpu
Europos centrinis bankas palūkanų nemažins tol, kol neužbaigs savo kovos prieš
infliaciją. Kitaip tariant, tikėtis mažesnių palūkanų galima tik
2009-aisiais.
