"Gegužę savo apžvalgoje sakėme, kad pasaulinė
ekonomika priėjo kryžkelę - buvo besimezgančių pagerėjimo ženklų, bet
netikrumas rinkose buvo itin didelis. Praėjus keturiems mėnesiams visi duomenys
rodo, kad pavasario optimizmas pasitvirtino", - sakė "Nordea" vyriausiasis
analitikas Helge J. Pedersenas.

Pasak jo, kai kurios šalys - Vokietija, Prancūzija,
Norvegija ir Japonija - atsigavo jau antrąjį ketvirtį, anksčiau, nei buvo
prognozuota. Net krizės epicentre, JAV, yra akivaizdžių ženklų, kad ekonomika
trečiąjį ketvirtį augs.

Atsigavimo kelyje laukia kliūtys

"Turime priežasčių pasakyti, kad ryžtingos kovos su
krize priemonės, kurių praėjusį rudenį ėmėsi viso pasaulio vyriausybės ir
ekonomikos strategai, buvo nuostabiai sėkmingos - jos padėjo atremti krizę.
Tačiau reikia pažymėti, kad švęsti ilgalaikį ir tvirtą pagerėjimą dar anksti,
nes ateityje laukia keblumai", - pažymėjo H. J. Pedersenas.

Pirma, ekonomika kyla nuo istoriškai žemo lygio -
per kelis ketvirčius daugelio šalių gamybos lygis nukrito į buvusį prieš
dešimtmetį. Antra, nors prognozės ir geresnės, pasaulinis nedarbo lygis ir
toliau kils, įmonės atsargiau žiūrės į investicinius projektus, o vartotojai -
į išlaidas. Trečia, sugriežtėjo kreditavimo standartai pasaulio finansų
sektoriuje. Šie faktoriai lemia palyginti silpną atsigavimą progozuojamuoju
periodu (iki 2011 m. imtinai).

Nepaisant to, šių metų antrąjį pusmetį galime
pamatyti greitesnio atsigavimo ženklų, ypač gamybos sektoriuje, nes gamybos
nuosmukis viršijo paklausos smukimą.

Tačiau šio rodiklio nedera pervertinti - yra
grėsmė, kad jei paklausa neatsigaus taip greitai, kaip gamyba, rinkoje gali
būti naujų nusivylimų, ypač daug energetinių išteklių naudojančiose šalyse,
tokiose kaip JAV. Nusivylimo grėsmę jau dabar didina staigus žaliavų kainų
ūgtelėjimas, labai nelaiku padidinęs įmonių kaštus ir sumažinęs vartotojų
perkamąją galią.

Gali kilti sparčiau

Akivaizdu, kad gamybos suaktyvėjimo nauda
labiausiai palies šalis naftos eksportuotojas. Ypač Rusiją, kuri gali atsigauti
anksčiau nei tikėtasi. Kadangi šiose šalyse ekonomikos atsigavimas, atrodo, bus
stipresnis nei prognozuotas gegužę, "Nordea" taip pat didina naftos kainų
prognozę.

"Yra tikimybė, kad ekonomikos atsigavimas bus
stipresnis nei dabar manome. Daug žadantys ekonominiai rodikliai paliko žymę
finansų rinkose, paskatindami spartų akcijų kainų augimą ir korporacinių
įsipareigojimų kreditoriams sumažėjimą įmonių obligacijų rizikos premijų
sumažėjimą", - teigė H. J. Pedersenas. 
Pasak jo, tai lemia pigesnių kreditų atsiradimą ir finansinių
įsipareigojimų turėtojų turto augimą kreditorių turto augimą, o šie faktoriai
sąlygoja didėjantį vartotojų polinkį pirkti. Stipresnis nei tikėtasi būsto
rinkos pagerėjimas taip pat gali prisidėti prie spartesnio atsigavimo.

Iššūkis vyriausybėms

"Pagrindinė mūsų prognozuojamo scenarijaus linija -
nuosaikus, bet ilgalaikis atsigavimas. Tačiau vyriausybių ir centrinių bankų
laukia naujas didelis iššūkis - pasiruošti tinkamas išėjimo strategijas, kad
galėtų atsitraukti nuo dabartinės ekspansinės ekonominės politikos. Jei jie to
nepadarys, laukia kitas finansinių rinkų griuvimas, o blogiausiu atveju - nauja
pasaulinė recesija", - teigiama "Nordea" ekonomikos apžvalgoje.

Dabartinėje padėtyje akivaizdu, kad labai švelni
fiskalinė politika, kurios vis dar laikomasi, toliau tęstis nebegali. Biudžeto
deficitai ir viešojo sektoriaus skolos daugelyje šalių yra neįtikėtinai išaugę,
ir dauguma iš dvidešimties grupės (G20) valstybių tikriausiai sugriežtins
fiskalinę politiką 2010-aisiais, vėliausiai - 2011 metais.

Centriniai bankai prognozuojamuoju periodu taip pat
turėtų imtis palaipsniui griežtinti monetarinę politiką. Daugelio šalių
centriniai bankai ne tik iki istorinių žemumų sumažino palūkanų normas, bet ir
ėmėsi kiekybinių priemonių finansinių rinkų efektyvumui padidinti. Pastarąsias
jie turėtų mažinti pirmiausia.

JAV ir ES gali atsiskirti

"Nordea" tikisi, kad Europos centrinis bankas
pradės didinti palūkanų normas 2010-ųjų rudenį. JAV Federalinis rezervas, ko
gero, lauks iki 2011-ųjų pradžios.

Ilgalaikių vertybinių popierių pelningumai
prognozuojamuoju periodu pamažu kils, bet galimas periodiškas pelningumų
kritimą . Be to, gali įvykti realus atotrūkis tarp JAV ir Europos finansų
rinkų, ypač jei po pirminio akcijų rinkos atsigavimo augimas JAV pasirodys esąs
silpnesnis nei tikėtasi. "Nordea" prognozėmis, tokio scenarijaus tikimybė 2010
m. pradžioje gana didelė.

Valiutų rinkose trumpuoju laikotarpiu JAV
doleris ir toliau silpnės euro atžvilgiu, nes auga rizikos paklausa ir naftos
kainos. Ilgesniu laikotarpiu monetarinės politikos tendencijos leidžia
prognozuoti, kad JAV doleris vėl sustiprės iki 1.30 euro atžvilgiu . Kartu su
atsistatančiomis finansų rinkomis augančių rinkų šalių valiutos taip pat turėtų
stiprėti, įskaitant Švedijos, Norvegijos kronas ir Didžiosios Britanijos svarą.
Kita vertus, tipinės finansavimo valiutos, tokios kaip Japonijos jena ar
Šveicarijos frankas, tikėtina, prognozuojamuoju periodu smuks.

Baltijos šalyse atsigavimas prasidės 2011-aisiais

Baltijos šalių ekonomokos 2009-aisiais kris
sparčiai - Estija 14 proc., Latvija 18 proc., Lietuva - 16 proc., kai euro
zonos smukimas turėtų siekti apie 3,5 procentų. 2010-aisiais Baltijos šalių
nuosmukio tempas, "Nordea" prognozėmis, sulėtės: Estija smuktels 2,5 proc.,
Latvija 3 proc., Lietuva - apie 4 procentus. Globali ekonomika tuo metu jau
turėtų rodyti atsigavimo ženklus ir kilti 3,4 proc., o euro zona - 2,1
procento.

Pirmieji atsigavimo ženklai Baltijos šalių BVP
rodiklyje pasirodys 2011-aisiais, tada Latvijos ekonomika ūgtelės sparčiausiai
- 2 proc., Estijos - 1,5 proc., Lietuvos - 1 procentu.

Nors šiuo metu vartotojų pasitikėjimo rodiklis
Baltijos šalyse kyla, antrąjį pusmetį šalys vis dar susidurs su vartojimo
sunkumais, kuriuos lemia problemos darbo rinkoje ir sumažėję viešojo sektoriaus
atlyginimai. "Abi sritys ir toliau liks probleminės, nes nedarbas vis dar
atsilieka nuo BVP, o atlyginimų augimas 2005-2008 metais neatitiko produktyvumo
augimo, ir atlyginimų korekcija tebevyksta", - sakė "Nordea Bank Latvia"
vyriausiasis ekonomistas Andris Strazds.

Global Economic Outlook (2009 m. rugsėjis) (anglų k.)

Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!