Bankų
klientų elektroniniu paštu, o kartais ir telefonu, prašoma pateikti
informaciją, susijusią su banko kortelėmis ar internetinės bankininkystės
paslaugomis.
Dažniausiai siunčiami fiktyvūs elektroniniai laiškai, atrodantys tarsi
būtų siųsti banko darbuotojų. Taip tikimasi apgauti dalį banko klientų.
Elektroniniai laiškai būna susieti su fiktyviu pagrindiniu puslapiu, dažnai
panašiu į originalųjį, kur prašoma prisijungti prie savo sąskaitos.
Kaip apsisaugoti nuo duomenų vagystės?
Kritiškai
žiūrėkite į visus gaunamus elektroninius laiškus, kuriuose prašoma pateikti
asmeninę ar slaptą informaciją. Mes niekuomet nesikreipiame į jus elektroniniu
paštu ar telefonu prašydami pateikti asmeninius duomenis. Visos jūsų atliekamos
finansinės operacijos visuomet vykdomos mūsų sistemoje, jums identifikavus savo
asmenybę. Tuomet mes žinome jūsų tapatybę ir jūs, kaip klientas, galite būti
tikras, kad bendraujate su mumis.
Niekuomet nespauskite elektroniniuose
laiškuose pateikiamų nuorodų, jei nesate tikri dėl jų autentiškumo. Geriau
įkelti adresą tiesiai į interneto naršyklę ar susisiekti su siuntėju ir
įsitikinti, kad laiškas nesuklastotas.
Niekuomet neatidarinėkite prie
elektroninių laiškų prikabintų failų, jei tiksliai nežinote, kokie jie
yra.
Niekuomet neteikite slaptos ar
finansinės informacijos neapsaugotuose tinklapiuose ar paprastais,
neužkoduotais, elektroniniais laiškais. Siųsti informaciją paprastu
elektroniniu laišku tikrai ne saugiau nei siųsti ją atvirlaiškiu.
Niekuomet internetu neatskleiskite
savo asmens kodo ar banko bei kreditinių kortelių PIN kodų, net jei to
prašo jums patikimai atrodantis asmuo.
Reguliariai tikrinkite savo banko
ataskaitas, pastebėję ką nors neįprasto, nedelsdami susisiekite su Nordea banku.
Pastebėję neteisingus Nordea banko tvirtinimus internete, veikite
nedelsdami. Jei kas nors kelia jums įtarimą, tuoj pat susisiekite su Nordea
banku.
