„Šią vasarą pasaulio finansų rinkose siautęs viesulas, be abejonės, paveiks
pasaulio ūkį, tačiau recesijos mes nesitikime. Šiuo metu nuosmukio rizikos
laipsnis yra labai mažas“, - pažymėjo Nordea Ekonomikos tyrimų padalinio
vadovas Helge J. Pedersenas.
Jis sakė, kad optimizmo suteikia tvirta centrinių bankų nuostata palaikyti
stabilumą finansų rinkose, todėl galima tikėtis vadinamojo minkšto nusileidimo.
Didžiausias pavojus slypi JAV nekilnojamojo turto rinkoje, kurios problemos
gali įstumti didžiausią pasaulio ekonomiką į ilgalaikį stagnacijos laikotarpį.
Kita vertus, tai nereiškia, jog Amerikos ekonomikos problemos turės ilgalaikį
poveikį Šiaurės ir Baltijos šalims. Apskritai, Nordea analitikai tikisi, kad
sumaištis pasaulio rinkose baigsis dar šių metų rudenį.
Lietuvos ekonomika atrodo geriau apsaugota nuo
išorinių poveikių nei Estijos ar Latvijos. Nordea analitikai mano, kad tai
lemia gyventojų pajamų mokesčio mažinimo efektas vidaus vartojimui bei
augančios eksporto apimtys. Ekspertai taip pat tikisi, kad procesą dar
paspartins nuo 2008 metų pradžios įsigaliosiantis 24 proc. gyventojų pajamų
mokesčio tarifas (jei politikai tam pasiryš).
Nordea pažymi, kad infliacija Lietuvoje jau pasiekė 1998 metų lygį ir
nėra jokių priežasčių, kurios vėl sugražintų metinį 2-3 proc. infliacijos lygį,
net jei artimiausiu metu sumažės paklausa įvairiuose rinkos segmentuose –
infliaciją didins augančios gamybos sąnaudos bei neišvengiamas energetinių
išteklių brangimas. Be to, galima tikėtis laipsniško netiesioginių mokesčių
tarifo didinimo.
Visa tai perša išvadą, kad 2010 metams numatytas Lietuvos stojimas į euro
zoną yra kiek per ankstyvas.
Tuo tarpu Latvijos ekonomika vis
dar laikosi įkaitusi iki raudonumo. Vasarą metinė infliacija viršijo 9 proc. ir
tai yra didžiausias infliacijos rodiklis per 10 metų. Tačiau Nordea ekspertai
teigia, kad įsisiūbavusį kaimyninės šalies ekonomikos laivelį visgi pavyks
suvaldyti – tikimąsi kontroliuojamos korekcijos, o ne staigaus nuosmukio.
Latvijos centrinis bankas jau dabar pastebi, kad paskolų rinka stabtelėjo,
o vyriausybės stabilizavimo programos efektų verta laukti metų pabaigoje.
Tiesa, analitikai neatmeta galimybės, kad infliacija Latvijoje šiemet visgi
viršys 10 proc. Nordea taip pat nemano, kad latas bus devalvuojamas, išskyrus
vieną atvejį – jei privatus sektorius masiškai konvertuotų savo kreditus
užsienio valiuta į latus.
Estija taip pat dar nepasitraukė iš pavojaus
zonos, konstatuoja Nordea analitikai. Naujausi duomenys rodo, kad ekonomikos
augimas lėtėja ir antrajame ketvirtyje jis pirmą kartą per dvejus metus jau
nesiekė 10 proc. Būsto rinka taip pat vėsta, skolinimo viršūnė taip pat jau
pasiekta. Mažėja ir eksporto apimtys, tačiau turės praeiti dar kiek laiko, kol
bus aiškios realios tendencijos.
Tačiau ekonomika stovi tvirčiau, nei šių metų pavasarį ir tai leidžia
manyti, kad didžiausi pavojai jau praeityje, nors darbo užmokesčio augimas vis
dar gerokai viršija darbo našumo augimą. Tai mažina šalies konkurencingumą,
tačiau analitikai mano, kad tokios tendencijos būdingos šiam Estijos ekonomikos
ciklui.
Tiesa, infliacijos augimą iš dalies lemia ir kai kurių netiesioginių
mokesčių didinimas, o infliacija turės įtakos ir šalies stojimo į euro zoną
procesui. Kita vertus, jau 2008 metais tikimąsi ekonomikos atvėsimo ir
paklausos bei pasiūlos santykių normalizavimosi, todėl manoma, kad infliacijos
lygis mažės.
Nordea prognozuojami rodikliai:
| Šalis | BVP augimas (proc.) |
Infliacija (Proc.) | Nedarbo lygis (Proc.) | |||
| 2007 | 2008 | 2007 | 2008 | 2007 | 2008 | |
| Lietuva | 7,8 | 8,3 | 4,8 | 5,2 | 5,1 | 4,7 |
| Latvija | 11,8 | 9,2 | 6,5 | 6,9 | 7,0 | 6,3 |
| Estija | 7,7 | 6,4 | 5,8 | 7,1 | 5,3 | 5,0 |
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!
