Pastarąjį dešimtmetį gerėjanti šalies ekonominė padėtis padėjo augti tiek vidutiniam darbo užmokesčiui, tiek valstybinei senatvės pensijai. Nors augimo nesustabdė net pandemija, visgi šių rodiklių kilimo tempas – nevienodas, o ateityje atskirtis tarp jų gali išlikti.

Per pastaruosius dešimt metų vidutinis darbo užmokestis (neto) Lietuvoje, įskaitant individualias įmones, paaugo 95 proc., rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tuo metu vidutinė pensija kilo 60 proc. Tad atlyginimų išaugimas buvo 1,6 karto didesnis už pensijų. 

„Palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris per dešimtmetį užaugo beveik dvigubai, pensijų augimas buvo kur kas lėtesnis. Nors pastaruoju metu Lietuvos valdžios priimti keli sprendimai padėjo pensijų kilimą paspartinti, atotrūkis tarp algų ir pensijų dydžio išlieka labai didelis. Pensija tesudaro 40 proc. vidutinio atlyginimo dydžio“, – sako Aistė Paliukaitė, UAB „Luminor investicijų valdymas“ pensijų produkto vadovė.

2018 m. Lietuvoje buvo įvestas pensijų indeksavimas, kuris susiejo valstybinių pensijų didinimą su vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimu, o 2020 m. pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficientas, kurio tikslas – užtikrinti, kad pensijos augtų greičiau nei darbo užmokestis.   

Ateityje bus sunkiau

Palaikyti pensijų augimą ateityje gali būti sudėtingiau dėl sparčiai senstančios visuomenės. Dėl to ateityje prognozuojama, kad valstybinė pensija išliks santykinai panaši – sudarys apie 30–40 proc. žmogaus gaunamo atlygio. 

„Nors Lietuvos valstybė turtingėja, tuo pačiu ji sensta. Ateityje pensininkų gausės, o darbingo amžiaus žmonių mažės, tad valstybei bus vis sunkiau iš dirbančių žmonių sumokamų mokesčių išlaikyti augantį pensininkų skaičių. Tai reiškia, kad vien valstybinės „Sodros” pensijos oriam pragyvenimui senatvėje neužteks“, – sako A. Paliukaitė.

Pasak ekspertės, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama gauti bent 70‑80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Tokio dydžio pensiją, pavyzdžiui, danai ir daugelio kitų šalių gyventojai užsitikrina kaupdami patys ar kartu su darbdaviais. Galimybės tai padaryti yra sudarytos ir Lietuvoje antroje bei trečioje pensijų kaupimo pakopose.

„Tie asmenys, kurie kaupia antroje pakopoje, išėję į pensiją gali tikėtis gauti maždaug 40‑50 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją, o jeigu jie kaupia ir trečioje – tuomet jiems prognozuojama 70–80 proc. buvusios algos dydžio siekianti pensija. Tai yra tiek, kiek rekomenduoja asmeninių finansų specialistai“,

– teigia A. Paliukaitė. 

„Luminor investicijų valdymo“ atstovė primena, kad papildomų lėšų kaupimas yra susijęs su investavimo rizika – akcijų vertei kylant ir krentant gali nutikti taip, kad sukaupta suma bus mažesnė nei ta, kuri buvo investuota. 

„Tačiau kuo ilgiau ir reguliariau kaupiate, tuo ta tikimybė yra mažesnė. Tą rodo ir praėję metai – nors pernai pasaulį ištiko viena didžiausių krizių, kurios pradžioje rinkoje vyko nuosmukis, vėliau rinkos atsitiesė ir visi pensijų fondai Lietuvoje generavo teigiamą metinę grąžą“, – pažymi A. Paliukaitė.