Apklausa: kas ketvirtas Lietuvos gyventojas per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą

Nors būsto kainos palaipsniui auga ir nematyti pagrindo jų mažėjimui, kartu su kitais ekonominiais pokyčiais, pavyzdžiui, palaipsniui mažėjančia Euribor palūkanų norma, kai kurie Lietuvos gyventojai į sprendimą įsigyti būstą pradeda žiūrėti pozityviau. Plačiau apie tai pasakoja „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Naujausia „Luminor“ apklausa rodo, kad kas ketvirtas (25 proc.) Lietuvos gyventojas per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti naują būstą, dažniausiai tokiuose didžiuosiuose miestuose kaip Kaunas ar Klaipėda.

Apklausos duomenimis, naują būstą pirkti labiausiai planuoja jauni – 18-39 metų – Vilniuje gyvenantys žmonės, turintys didesnius namų ūkius bei didesnes asmenines ar namų ūkio mėnesines pajamas.

„Nors nemažai kalbama apie tai, kad žmonės vis labiau nori gyventi regionuose ar priemiesčiuose, duomenys rodo, kad daugelis vis dar planuoja gyventi ekonomiškai aktyviausiose šalies vietose – didžiuosiuose miestuose. Visgi įdomu tai, kad būtent sostinę kaip trokštamo būsto vietą renkasi vos 27 proc. apklaustųjų, o 30 proc. nurodė, kad mieliau rinktųsi kitą Lietuvos didmiestį“, – pastebi E. Jurevičius.

Tai galima aiškinti tuo, kad tokiuose miestuose kaip Kaunas ar Klaipėda realu rasti būstą už žymiai mažesnę kainą nei sostinėje, o savo visapusišku patrauklumu šie miestai jau beveik nenusileidžia Vilniui.

„Jei ši tendencija bus stebima ir toliau, tai gali turėti reikšmingą poveikį Lietuvos miestų plėtrai, taip pat ir nekilnojamojo turto rinkai šalyje“, – sako ekspertas.

Visgi 58 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per artimiausius trejus metus neplanuoja įsigyti nuosavo būsto – daugiausia dėl to, kad nemato tam poreikio. Taip pat dažnos priežastys, kurias nurodė apklaustieji: per mažos pajamos, kad galėtų įsigyti būstą (tai nurodė 33 proc.), per aukštos pačių būstų kainos šalyje (29 proc.).

Luminor banko apklausa Baltijos šalyse buvo atlikta 2024 m. rugsėjį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra Norstat, joje dalyvavo 1004 respondentai Latvijoje, 1000 respondentų Lietuvoje ir 1012 respondentų Estijoje.