Apklausa: Lietuvos gyventojus labiausiai vargina sukčiavimo skambučiai, SMS aferos bei investicinis sukčiavimas

Neseniai „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis 55 proc. žmonių Lietuvoje per pastaruosius metus sulaukė sukčių skambučių, o 48 proc. respondentų turi asmeninės patirties su sukčiavimu SMS žinutėmis.

Dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios sukčiavimo schemos yra bandymas apgauti skambinant telefonu, siunčiant SMS žinutes, taip pat investicinis sukčiavimas ir sukčiavimas pasinaudojant elektronine prekyba.

„Mobilusis telefonas yra neatskiriamas mūsų palydovas, tad sukčiai naudojasi nuolatiniu mūsų prieinamumu. Apklausoje vyresnio amžiaus žmonės dažniau mini susidūrę su sukčių skambučiais, o jaunesni nurodė patyrę daugiau jų atakų SMS žinutėmis. Nusikaltėliai smarkiai dirba – kuria vis labiau įtikinamus tekstus, piešia tikroviškai atrodančias interneto svetainių klastotes ir atlieka kitus namų darbus tam, kad kuo efektyviau išviliotų mūsų duomenis. O kadangi mes esame kone nuolatos prieinami, tikimybė, kad sulauksime apgaulingo skambučio ar žinutės yra labai didelė,“ – sakė „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad patyrusieji bandymus apgauti sako, jog sukčiai dažniausiai kalba rusų kalba.

Palyginimui pažvelgus į sukčiavimo ypatybes trijose Baltijos šalyse, Latvija išsiskiria sukčių skambučių gausa – net 71 proc. latvių per metus yra sulaukę bent vieno sukčių skambučio. Tačiau Latvijoje sukčiavimo SMS žinutėmis pasitaikė kiek mažiau (35 proc.) nei Lietuvoje (48 proc.) ir Estijoje (44 proc.). Savo ruožtu, Lietuvoje 27 proc. žmonių patyrė investicinių sukčių bandymą juos apgauti, kitose Baltijos šalyse tokių atvejų mažiau – Estijoje juos nurodė 20 proc., ir Latvijoje – 16 proc. apklaustųjų.

Net 64 proc. lietuvių mano, kad finansinio sukčiavimo atvejų per pastaruosius metus padaugėjo. „Luminor“ banko atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje dėl sukčių apgaulės gyventojai ne tik neteko savo lėšų, bet ir patyrė psichologinių sunkumų, jų įrenginiai buvo užkrėsti kenkėjiškomis programomis, taip pat padaryta žala reputacijai.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje šių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta po tūkstantį 18-74 metų amžiaus žmonių.

Dažniausiai pasitaikančių sukčiavimo atvejų pavyzdžius ir patarimus, kaip elgtis tokiomis situacijomis, galima rasti čia.

Daugiau informacijos: Agnė Mažeikytė-Šmeliova