Baltijos šalių verslininkai jaukinasi e-komerciją – nepakanka žinių ir drąsos

Pandemija Baltijos šalių smulkiam ir vidutiniam verslui tapo stipriu postūmiu elektroninės komercijos link, visgi net ir pabandžiusieji labai atsargiai neria į interneto vandenis. „Luminor“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) apklausa parodė, kad kiek daugiau nei pusė smulkaus verslo vis dar galėtų pasinaudoti elektroninės prekybos galimybėmis. Verslininkai nurodo, kad plėtrą į internetinę erdvę pristabdo naujovių baimė, nedidelės verslo apimtys ir žinių stoka. „Luminor“ specialistai nurodo, kad šias problemas galima spręsti bendradarbiaujant.

Apie pusė apklaustų Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) vadovų apklausos metu nurodė, kad iš elektroninės prekybos negavo pajamų. Dešimtadalis įmonių vadovų nurodė, kad prekyba internetu sudarė 16-30 proc. jų įmonės apyvartos. 18 proc. verslininkų teigia, kad elektroninės prekybos pajamos sudaro 1-15 proc. apyvartos.

„Iš esmės situacija nėra prasta – verslas racionaliai įvertina savo specifiką ir supranta, kad nors elektroninė parduotuvė kainuoja kur kas mažiau nei fizinė, jos palaikymas ir priežiūra taip pat reikalauja laiko ir lėšų. Be to, reikia naujų įgūdžių, specifinių žinių, todėl dažnas verslininkas tiesiog nedrįsta priimti sprendimo. Tačiau tiek bankai, tiek el. komercijos paslaugų tiekėjai yra pasirengę padėti žengti pirmuosius žingsnius ir pagelbėti plėtojant el. verslą. Artimiausiu metu elektroninės parduotuvės neišstums tradicinių, tačiau dalis auditorijos į pastarąsias jau nebegrįš ir ta dalis nuosekliai didės“, - sako „Luminor“ banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas.

Skirtingose Baltijos šalyse apklausos rezultatai šiek tiek skiriasi. Elektroninės prekybos visai neplėtojo ir iš to pajamų visai neturėjo 60 proc. Lietuvos įmonių, 46 proc. Latvijos įmonių ir 69 proc. apklaustųjų Estijos bendrovių.

Šiais metais tendencijos greičiausiai išliks labai panašios. Planų dėl elektroninės prekybos plėtros neturi 49 proc. apklausos dalyvių, 19 proc. kol kas negali pasakyti, ar elektroninę prekybą plėtos. Ją plėsti šiemet žada tik 12 proc. apklaustų įmonių vadovų.

„Suprantama, kad infliacijos banga ir netikrumas rinkose daugeliui verslų yra signalas stabdyti investicijas, tačiau slides geriau ruošti vasarą – nurimus rinkos audroms ir pasibaigus karantino ribojimams bus geras metas ruoštis prekybos plėtrai internete. Šiuo metu situacija rinkoje gali būti palankesnė dėl mažesnės paslaugų paklausos, jų įgyvendinimo terminai trumpesni. Įdiegus kokybišką, gerai sukurtą ir konkretiems produktams pritaikytą elektroninę parduotuvę, paprastai stebimas apie 30 proc. prekybos apimčių augimas”, - argumentus dėl elektroninės prekybos plėtros dėsto J. Daujotas.

„Luminor“ banko apklausa buvo atlikta 2022 m. balandį, bendradarbiaujant su rinkos tyrimų bendrove „Norstat“. Apklausos dalyviai – 750 Lietuvos, Latvijos bei Estijos įmonių vadovų ir padalinių vadovų.