Seimas pritarė antrosios pensijų pakopos pertvarkai: ką reikia žinoti kaupiantiesiems

Seimas patvirtino antrosios pensijų pakopos sistemos pakeitimus, kurie gali turėti įtakos kiekvienam kaupiančiajam ir jo finansinei ateičiai. Apie pokyčių esmę ir jų galimą poveikį asmeninėms finansų perspektyvoms pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Šiandien priimti antrosios pensijų pakopos pakeitimai numato reikšmingus pokyčius sistemoje. Pirmiausia, atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą – nuo šiol dalyvavimas bus visiškai savanoriškas. Taip pat įtvirtinta galimybė kartą gyvenime atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų, sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, tačiau ne daugiau, nei buvo įmokėta asmeninėmis įmokomis.

„Jei asmuo yra sukaupęs mažiau nei privalomo anuiteto suma arba iki pensinio amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, jis galės atsiimti visas sukauptas lėšas, taip pat susimokėjus 3 proc. mokestį. Be to, sukauptas lėšas bus galima atsiimti be jokių mokesčių netekus 70–100 proc. darbingumo, jei nustatoma sunki liga arba reikalinga paliatyvioji pagalba“, – sako L. Načajienė.

Per beveik dvejų metų laikotarpį (2026 metų ir 2027 metų sausį–rugsėjį) gyventojai galės priimti sprendimą dėl dalyvavimo antrojoje pensijų pakopoje atsisakymo pagal naujas sąlygas, pateikiant prašymą pensijų kaupimo bendrovei.

Sprendimą priimkite atsargiai

Priimti antrosios pensijų pakopos pakeitimai suteikia daugiau lankstumo, tačiau kartu kelia ir naujų iššūkių. Anot L. Načajienės, neapgalvotas pasitraukimas iš kaupimo sistemos gali apsunkinti finansinį saugumą senatvėje.

„Atsiimdami lėšas iš antrosios pensijų pakopos gyventojai praranda ne tik dalį sukaupto kapitalo, bet ir svarbiausią ilgalaikio kaupimo II pakopoje privalumą – skatinamąsias valstybės įmokas. Tai ilgainiui gali lemti kur kas mažesnes pajamas senatvėje. Be to, patirtis rodo, kad galimybė atsiimti lėšas ne visada virsta ilgalaike nauda. Estijoje, kur gyventojams buvo leista pasitraukti iš pensijos kaupimo, dauguma tai padariusių pinigus išleido tiesiog vartojimui. Toks sprendimas sumažino jų galimybes užsitikrinti finansinį saugumą senatvėje ir dabar kelia susirūpinimą tiek asmeniniu, tiek valstybiniu lygiu“, – sako ekspertė.

Pasak jos, vidutinė metinė pensijų fondų grąža per 20–40 metų gali siekti 7–9 proc., o jauniems žmonėms – dar daugiau, kas dažnai viršija infliacijos lygį. Pavyzdžiui, Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. II pakopos pensijų fondų vidutinė grąža siekė 17 proc. Tai reiškia, kad laikui bėgant sukauptų lėšų vertė potencialiai gali didėti greičiau nei kyla kainos.

„Jei 25 m. žmogus, gaudamas 1 tūkst. eurų atlyginimą „į rankas“ pradeda kaupti antros pakopos pensijų fonde ir kas mėnesį investuoja po 3 proc. savo atlyginimo, tikėtina, kad senatvėje jis bus sukaupęs apie 157 tūkst. eurų. Jeigu tokį patį atlyginimą gaunantis ir tokią pačią jo dalį kas mėnesį investuojantis asmuo pradeda kaupti vos penkeriais metais vėliau, t. y. būdamas trisdešimties, prognozuojama, kad jis antros pakopos pensijų fonde sukaups 50 tūkst. eurų mažiau – apie 106 tūkst. eurų“, – teigia L. Načajienė.

Galiausiai, priduria ji, trumpalaikis malonumas šiandien gali kainuoti finansinį saugumą rytoj. Ilgalaikis ir nuoseklus kaupimas pensijų fonduose išlieka vienu efektyviausių būdų užsitikrinti finansiškai ramią ateitį.

„Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Prognozuojama, kad Lietuvoje valstybinė pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo, todėl ir buvo sukurta galimybė papildomai kaupti antroje pakopoje – tokiu būdu šis skaičius gali išaugti iki 50–60 proc. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose. Dėl to prieš priimant sprendimą atsiimti lėšas būtina atsakingai įvertinti savo finansinę situaciją bei ilgalaikius tikslus, pasitarti su finansų specialistais ir įvertinti visas galimas pasekmes“, – pabrėžia L. Načajienė.