„DNB Investicijų valdymas“ pristatys rinkai du naujus savanoriško kaupimo fondus darbdaviams

Spalio 21 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba patvirtino UAB „DNB investicijų valdymas“ dviejų steigiamų pensijų kaupimo fondų – „DNB papildoma darbuotojo pensija 25“ ir „DNB papildoma darbuotojo pensija 50“ – taisykles.

Šie fondai skirti į tvarią verslo plėtrą orientuotoms įmonėms, kurios ne tik moka konkurencingą atlygį vertę kuriantiems savo darbuotojams, kol jie dirba įmonėje, bet ir iš anksto rūpinasi jų gerove baigus karjerą ir išėjus į užtarnautą poilsį.

„Bendraudami su daugelio Lietuvos įmonių vadovais matome didėjantį supratimą, kad tik motyvuotas ir lojalus darbuotojas stengsis žinias, patirtį, idėjas naudoti tam, kad kurtų pridėtinę vertę savo organizacijai. Investuodami į papildomus pensijų fondus ir taip suteikdami savo darbuotojams daugiau saugumo dėl ateities, bendrovės vadovai tuo pat metu įgyja dar vieną veiksmingą motyvavimo ir lojalumą organizacijai skatinančią priemonę,“ – sako „DNB Investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.

Naujųjų DNB pensijų fondų išskirtinis bruožas – į juos darbuotojų naudai investuos darbdavys, o naudos gavėjas sukauptomis lėšomis pradės disponuoti sulaukęs pensinio amžiaus.

Numatoma, kad pradėti investuoti į naujuosius pensijų fondus bus galima gruodį.

Pasirinkti bus galima iš dviejų skirtingos grąžos fondų. „DNB papildoma darbuotojo pensija 25“ – mažos rizikos III pakopos pensijų fondas, kurio iki 25 proc. lėšų bus investuojama į įmonių akcijas, o likusi dalis – į vyriausybių vertybinius popierius ir pinigų rinką. „DNB papildoma darbuotojo pensija 50“ – vidutinės rizikos fondas, kurio iki 50 proc. lėšų investuojama į įmonių akcijas.

Pasak Š. Ruzgio, priklausomai nuo organizacijos verslo tikslų, įmonių vadovai  galės nuspręsti, kaip mokėti įmokas į darbuotojo pensijų fondą –  periodiškai arba kartą per metus, nuo algos ar nuo metinės premijos, mokėti vienodo dydžio ar kintančią išmoką, atsižvelgiant į darbuotojo rezultatus ar darbo stažą. Bendrovės savo darbuotojams galės pasiūlyti rinktis ir mišrų kaupimo būdą, kai dalį pinigų investuos darbdavys, o kitą – darbuotojas.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos trečios pakopos fonduose buvo sukaupta 141 mln. litų – daugiau nei ketvirtadaliu (25,7 proc.) daugiau nei tu pačiu metu pernai (112,2 mln. litų).