“Milžiniški pagalbos finansiniam sektoriui paketai ir galingiausių valstybių dvidešimtuko sutartai vykdytos ekspansinės ekonominės politikos buvo sėkmingos ir “išjudino” ekonomikas”, - sakė “Nordea” vyriausiasis analitikas Helge J. Pedersenas.
Ypač stiprus ekonomikos augimas buvo Pietryčių Azijoje, kurios priešakyje ekonominio augimo prasme stovi Kinija. Dabar šio regiono pramonės produkcijos gamyba pasiekė didesnes apimtis, nei turėjo prieš “Lehman Brothers” žlugimą. Likusioje pasaulio dalyje gamyba vis dar yra nublokšta keleriais metais atgal, nors jos augimas po truputį atsigauna. Pasaulinis pajėgumų išnaudojimas kol kas silpnas, o tai smukdo investicijų poreikį ir neleidžia atsigauti darbo rinkai. Be to, pajėgumų išnaudojimo nuosmukis mažina spartaus vartojimo atsigavimo tikimybę.
“Tad nepaisant to, kad situacija pagerėjo, mes vis dar tikime, jog dabartinis ekonomikos pakilimas bus silpnas ir tik palaipsniui įgaus pagreitį. Kol kas pakilimą pramoninėse šalyse iš esmės lėmė ekspansinė ekonominė politika ir prekių atsargų pokyčiai”, - kalbėjo H. J. Pedersenas. “Artimiausi šeši mėnesiai taps galutiniu lakmuso popierėliu, kuris parodys ateities paklausą ir vartojimo tendencijas”.
Ekonominio augimo prasme 2009-ieji buvo siaubingi Danijos ekonomikai. Dabar Danijos ekonomika, ko gero, jau pasiekė augimo fazę ir stiebsis kelis metus. Draugiški tarptautinio augimo ženklai praskaidrino Danijos eksporto perspektyvas, ir atrodo, kad vartojimo lygis šiemet vėl gerokai pakilo po ženklaus 2009-ųjų nuosmukio. Pajamų mokesčio ir palūkanų mažinimas turėtų padidinti namų ūkių disponuojamas pajamas nepaisant to, kad bedarbystė 2010-aisiais dar augs.
Švedijos ekonomika 2008-ųjų pabaigoje ir praėjusių metų pradžioje smarkiai pablogėjo, bet per pastaruosius kelis ketvirčius palaipsniui atsigavo. Tikimasi, kad augimas įsivažiuos šiemet, kai bazinė infliacija smuks ir liks mažesnė, nei šalies nacionalinio banko nusistatytas 2 proc. tikslas. Tokioje situacijoje, esant tvirtesniam augimui, pagerėjusiai situacijai darbo rinkoje ir sparčiam paskolų augimui, Švedijos nacionalinis bankas, tikėtina, jau šiemet imsis didinti atpirkimo sandorių kainą. “Nordea” analitikai prognozuoja, kad iki metų pabaigos ji pasieks 2 procentus.
Žvelgiant istoriškai, Norvegijos ekonomikos nuosmukis buvo stiprokas, bet lyginant su kitomis šalimis – nuosaikus. Antrame ir trečiame praėjusių metų ketvirtyje pramonės gamyba pagrindinėje šalies dalyje grįžo į augimo kryptį. Iš esmės šalies ekonomiką vėl užvedė masyvios fiskalinės ir monetarinės politikos priemonės, kurios prisidės ir prie augimo 2010-aisiais. Kitąmet dėl padidėjusių palūkanų, sugriežtintos fiskalinės politikos ir investicijų į naftos sektorių smukimo augimas gali sulėtėti. Atsižvelgdamas į šiųmetį augimą, Norvegijos bankas kilstelės palūkanų kartelę, bet 2011-aisiais monetarinės politikos griežtinimas sulėtės.
Suomijos ekonomika prie augimo grįžo 2009-ųjų vasarą, po to, kai išgyveno staigų krachą, prasidėjusį nuo eksporto, pernai žiemą. Šiemet eksportas atsigaus kartu su pasauline prekyba; namų ūkių paklausa taip pat ūgtelės, paveikta išaugusio vartotojų pasitikėjimo. Apskritai 2010-aisiais Suomijos ekonomika turėtų augti sparčiau nei likusių eurozonos valstybių. Bedarbystės lygis šalyje kol kas padidėjo mažiau nei baimintasi ir manoma, kad nustos augti jau vasarą. Suomijos viešieji finansai išliks geroje padėtyje, o viešojo sektoriaus deficitas, tikimasi, neperžengs 3 proc. ribos. Nepaisant to, Suomija turės iššūkių, jei Vyriausybė ir toliau sieks ambicingų vidutinio laikotarpio pertekliaus tikslų. Šie iššūkiai darys įtaką politiniams debatams, kurie numatomi artėjant rinkimams 2011 metais.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!