Žygimantas Mauricas
„Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas
Išankstiniai ekonomikos augimo indikatoriai rodo, kad dar nenurimus praėjusios krizės bangoms, pasauliniame ekonomikos vandenyne jau formuojasi nauja audra. Lėtesnis negu tikėtasi JAV ir Europos Sąjungos ekonomikos augimas nuvylė investuotojus ir padidino nerimą, kad šios šalys, siekdamos pažaboti abipus Atlanto plintančią valstybių skolos krizę, neišvengiamai turės taikyti papildomas „diržų veržimo“ priemones. Prasidėjęs pasaulinis taupymo ir „diržų veržimo“ vajus sąlygos Lietuvos eksportuotojų aukso amžiaus pabaigą, tad tolesnis Lietuvos ekonomikos augimas vis daugiau priklausys nuo vidaus paklausos.
Investuotojams baiminantis, kad pasaulio ekonomikai gali nepavykti išvengti antrosios recesijos bangos, rugpjūčio pradžioje pasaulio akcijų rinkos patyrė dideles korekcijas. Didžiausią nerimą investuotojams kelia skirtingose Atlanto vandenyno pusėse esančios JAV ir Europos Sąjunga, kurias kamuoja ta pati liga – per didelis viešojo bei privataus sektoriaus įsiskolinimas. Norint suvaldyti plintančią skolų krizę, šalys turės nusiimti rožinius akinius ir išmokti gyventi pagal savo realias ekonomines galimybes: gyventojai turės išleisti tiek, kiek uždirba, o vyriausybės – tiek, kiek surenka pinigų iš mokesčių bei kitų rinkliavų. Tačiau mažesnis išlaidavimas ir didesnis taupymas mažina vartojimą, o tai gali lemti antrąją ekonominio nuosmukio bangą. Taigi, vyriausybės vienu šūviu bando nušauti du zuikius: mažinti įsiskolinimą, nemažinant vartojimo.
JAV – ne viskas taip gerai, kaip atrodė pradžioje
JAV vyriausybei šaudyti zuikius kol kas sekasi sunkiai: politikų nesugebėjimas konstruktyviai susitarti dėl ilgalaikio biudžeto deficito mažinimo plano bei skolinimosi limito pakėlimo sudavė neigiamą smūgį JAV politinės sistemos reputacijai. Atsižvelgdama į tai, reitingų agentūra „Standard&Poors“ pirmą kartą istorijoje sumažino JAV skolinimosi reitingą, taip dar labiau sumažindama pasitikėjimą JAV ekonomika. Negana to, liepos 29 dieną JAV Komercijos departamentas paskelbė nemalonią žinią, kad JAV ekonomikos augimas antrąjį 2011 metų ketvirtį siekė vos 1.3% vietoje lauktų 1.8%. Be to, įvertinus papildomą informaciją, paaiškėjo, kad JAV ekonomika pirmąjį 2011 metų ketvirtį augo kone penkis kartus lėčiau - 0.4% vietoje anksčiau skelbtų 1.9%. Dar liūdnesnė žinia buvo ta, kad JAV ekonomika krizės metu susitraukė ne 4.1%, kaip buvo skelbta anksčiau, o visus 5.1% ir šiuo metu vis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio. Toks duomenų keitimas lėmė dar didesnį neapibrėžtumą finansų rinkose ir net paskatino spekuliacijas apie ekonomikos duomenų manipuliacijas.
Didelis gyventojų įsiskolinimas, prasta padėtis darbo rinkoje, nekylančios nekilnojamojo turto kainos bei brangstantis kuras taip pat negerina JAV gyventojų nuotaikų, kurie rugpjūčio mėnesį tapo prasčiausi per pastaruosius 30 metų. Baiminamasi, kad neramumai akcijų rinkose gali neigiamai paveikti realią ekonomiką dėl vadinamojo išsipildančio pranašavimo efekto: jei gyventojai išsigąs naujos recesijos ir nustos vartoti - ji neišvengiamai ateis. Vartojimas sudaro daugiau negu 70% visos JAV ekonomikos, todėl vartotojų nuotaikų kaita yra itin svarbus šios šalies ekonominės raidos veiksnys. Tuo pačiu JAV yra didžiausia viso pasaulio vartotoja, suvartojanti 28% visos pasaulio produkcijos (palyginimui, JAV sukuria 23% visos pasaulio pridėtinės vertės), tad nusičiaudėjus JAV vartotojui – suserga visas pasaulis. Besivystančios šalys galėtų kiek kompensuoti sumažėjusį vartojimą JAV, tačiau pasaulio fabriku tituluojamos Kinijos vartojimas yra penkis kartus mažesnis negu JAV, tad norint atsverti vienu procentu sumažėjusį JAV vartojimą, Kinija turi jį padidinti bent penkiais procentais.
JAV recesijos tikimybė – 5 procentai
Nepaisant pesimistinių vartotojų nuotaikų, JAV didesnės recesijos tikimybė šiuo metu siekia vos 5 procentus, nors tikimybė, kad ekonomika artimiausiais metais stagnuos yra didesnė ir siekia apie 50 procentų. Visų pirma, JAV centrinis bankas pažadėjo iki 2013 metų laikyti itin žemas palūkanų normas, o tai turėtų skatinti vartojimą ir investicijas. Be to, ekonominei padėčiai prastėjant, JAV centrinis bankas yra pasiruošęs naudoti netradicines pinigų politikos priemones t.y. pradėti trečiąjį pinigų spausdinimo etapą. Stiprios recesijos tikimybę mažina ir tai, kad JAV ekonomika yra labiau subalansuota ir pasiruošusi galimam nuosmukiui negu 2007 – 2008 metais: nekilnojamojo turto kainos yra gana žemame lygyje, bankai turi daug likvidžių lėšų, o gyventojai gerokai daugiau taupo ir mažiau išlaidauja. Jei akcijų rinkose kilusios baimės neišplis realioje ekonomikoje, labiausiai tikėtina, kad JAV artimiausiu metu patirs lėtą ekonomikos augimą arba lengvą stagnaciją – ekonomika augs, tačiau augimas bus nepakankamas ženkliai sumažinti nedarbo lygio ir įpūsti naujos gyvybės į merdėjantį gyvenamojo būsto sektorių.
Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausios grėsmės JAV ekonomikos augimui yra auganti valstybės skola ir nesubalansuota užsienio prekyba. JAV kiekvienais metais importuoja trečdaliu daugiau prekių ir paslaugų negu eksportuoja, o šį skirtumą dengia skolintomis lėšomis iš kitų šalių. Taigi, esant tokiai pasaulinės prekybos sandarai JAV yra pasmerkta didinti savo skolą užsienio šalims, o valstybės skolos sumažinimas taip pat tampa gana sunkiai įgyvendinama užduotis. Siekiant sumažinti pasaulinės prekybos disbalansą, JAV turi pradėti daugiau gaminti ir mažiau vartoti, o Kinija, Japonija bei naftą eksportuojančios šalys – daugiau vartoti ir mažiau gaminti. Lengviausiai pasiekti šį tikslą būtų galima silpninant JAV dolerį kitų valiutų atžvilgiu, tačiau nenorėdamos prarasti savo konkurencinio pranašumo Azijos šalys taip pat dirbtinai silpnina savo valiutą. Taip pasaulis įsivelia į valiutų karus, kurio tikslas – kuo labiau nuvertinti savo valiutą kitų valiutų atžvilgiu. Efektyviausias ginklas šioje kovoje yra pinigų spausdinimas, nes didindama pinigų kiekį JAV nušauna net tris zuikius vienu metu: skatina vartojimą, mažina savo įsiskolinimus ir sukelia pasaulinę infliaciją, nuo kurios labiausiai kenčia mažiau išsivysčiusios šalys. Neatlaikiusi kylančios infliacijos spaudimo, Kinija yra priversta stiprinti savo valiutą JAV dolerio atžvilgiu, kuri pasibaigus ekonominei krizei sustiprėjo jau 7 procentais. Matydama šios strategijos efektyvumą, tikėtina, kad JAV ir toliau didins pinigų kiekį, o Kinijos juanio stiprėjimas ilgainiui turėtų sumažinti pasaulio prekybos disbalansą ir išspręsti JAV einamosios sąskaitos deficito problemas.
Euro zona – atėjo diržų veržimosi metas
Lėtesnis negu tikėtasi ekonomikos augimas padidino investuotojų nerimą, kad be papildomų taupymo priemonių euro zonos šalims nepavyks subalansuoti savo biudžetų ir sustabdyti valstybės skolų augimą. Didžiausios euro zonos ekonomikos, Vokietija ir Prancūzija, yra geresnėje padėtyje negu JAV, tačiau jos kartu sėdi vienoje valtyje su skolose skęstančiomis periferinėmis euro zonos šalimis. Graikijos, Airijos ir Portugalijos skenduoliai buvo nesunkiai išgelbėti, tačiau pradėjus skęsti Ispanijai ir Italijai jos kartu į dugną gali nusitempti ne tik savo pagrindinius gelbėtojus bet ir nugramzdinti visą euro zonos valtelę. Jei Ispanijai ir Italijai prireiktų finansinės pagalbos, Europos finansinio stabilumo fonde šiuo metu esančių lėšų tam nepakaktų. Be to, Prancūziją, kuri kartu su Vokietija sudaro pagrindinių euro zonos gelbėtojų duetą, taip pat gali užklupti viešųjų finansų krizė, o be Prancūzijos viena likusi Vokietija neturėtų nei jėgų, nei noro ant savo pečių nešti visos euro zonos skolos naštą.
Suprasdamos galimus pavojus, Prancūzija, Italija ir Ispanija paskelbė įgyvendinsiančios naujas „diržų veržimosi“ priemones tam, kad sumažintų biudžeto deficitą. Tačiau šių priemonių taikymas turėtų sumažinti euro zonos ekonomikos augimą apie vienu procentu per metus. Tai puikiai iliustruoja Graikijos pavyzdys: aktyviai taikydama biudžeto konsolidavimo priemones ši šalis jau trejus metus negali išbristi iš recesijos. Be to, šiai šaliai 2012 metais taip pat yra prognozuojamas neigiamas ekonomikos augimas. Tačiau ilguoju laikotarpiu šios biudžeto konsolidavimo priemonės turėtų padidinti bendrą investuotojų pasitikėjimą ir sudaryti pagrindą tvariam ekonomikos augimui. Sėkmingai įgyvendinusi biudžeto konsolidavimo priemones euro zona turėtų išvengti ženklios recesijos, kurios tikimybė yra vertinama tik 5 procentais.
Lietuvos ekonomika tebeauga, tačiau ji nėra apsaugota nuo pasaulyje siaučiančių vėjų
Nepaisant lėtėjančio pasaulio ekonomikos augimo, Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėjo ir apėmė visus pagrindinius šalies ekonomikos sektorius. Pirmuoju smuiku tebegriežia pramonės ir transporto sektoriai, kurie sėkmingai pasinaudojo kitose šalyse padidėjusia paklausa, kurią lėmė šių šalių vyriausybių ir centrinių bankų aktyviai taikomos ekonomikos skatinimo priemonės. Tačiau į vidaus rinką orientuoti statybos ir vidaus prekybos sektoriai pastaruoju metu taip pat demonstruoja spartų augimą. Vidutinis įmonių pelningumas auga jau penkis ketvirčius iš eilės, o transporto ir gamybos įmonių pelningumas pasiekė prieš ekonomikos nuosmukį buvusias aukštumas. Augantis pelningumas rodo įmonių pasirengimą, o didėjantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis – poreikį investicijoms.
Visgi, po spartaus augimo pirmąjį 2011 metų pusmetį, ekonomikos augimas turėtų sulėtėti ir siekti atininkamai 3.7 ir 4.8 procentus 2012 ir 2013 metais. Lėtesnis pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos augimas lems nebe taip sparčiai augančią, o kai kuriais atvejais ir mažėjančią, eksporto apimtį, o vidaus paklausos atsigavimą gali prislopinti naujos krizės bangos išsigandę gyventojai.
Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikos augimui kyla dėl pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų sumažėjimo. Tiesioginė valstybių skolų krizės įtaka Lietuvai yra nedidelė, nes Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, pasaulinėse finansų rinkose yra gana palankiai vertinamos dėl vykdomų viešųjų finansų konsolidavimo veiksmų. Be to, riziką Lietuvai mažina tai, kad jos eksporto struktūra yra pakankamai diversifikuota tarp Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos šalių, o tiesioginis eksportas į viešųjų finansų problemas turinčias šalis yra labai nedidelis.
Aukštas nedarbo, ypač ilgalaikio bei jaunimo, lygis ir lėtas atlyginimų augimas taps didžiausiais trukdžiais vidaus paklausos atsigavimui. Tačiau dėl sulėtėjusio pasaulio ekonomikos augimo mažėjančios pasaulinės maisto, žaliavų ir naftos kainos mažins infliaciją, o tai turės teigiamos įtakos gyventojų perkamajai galiai ir gali teigiamai prisidėti prie vidaus vartojimo augimo.
Taigi, nors rekordines aukštumas pasiekęs eksportas tebėra pagrindinis ekonomikos augimo variklis, augantis vidaus vartojimas tampa vis svarbesnis bendrame šalies ekonomikos augimo kontekste. Tolimesnė eksporto raida Lietuvoje priklausys nuo to, ar pasauliui nesmogs naujai besiformuojanti krizės banga, o vidaus vartojimas nemaža dalimi priklausys nuo Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymo čempionate.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!