Finansų rinka birželį: ignoravo blogas naujienas, bet džiaugėsi geromis

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas

Birželis – šališkas mėnuo. Rinkos ignoravo blogas naujienas JAV ir brango, Izraelio ir Irano konfliktas įsiplieskė bei buvo užgesintas be didesnės rinkų reakcijos. „Nuobodūs“ centriniai bankai tęsė savo pinigų politikos kryptį, o tarptautinės prekybos susitarimų sferoje – štilius. JAV „S&P“ akcijų indeksas be didesnių naujienų pasiekė visų laikų rekordą ir viršijo 6200 punktų, o Lietuvoje – triguba mokesčių ir pensijų reforma.

Birželis finansų rinkose

Birželį skelbiami JAV ekonominiai rodikliai buvo blogesni nei tikėtasi. Mažėjo tiek vadovų, tiek vartotojų pasitikėjimo indeksai, JAV įsivėlė į Izraelio-Irano karą, o prekybos susitarimų fronte nieko naujo. Neigiamą ekonominį sentimentą atspindi ir paskolų kokybės blogėjimas. Pasibaigus pandemijos laikotarpio paskolų mokėjimo atidėjimams, blogų studijų paskolų dalis viršija 30 proc. (2020 m. pradžioje tokių paskolų buvo 12 proc.).

Nepaisant neigiamo sentimento, JAV akcijų rinkos buvo gana šališkos: nereagavo į blogas naujienas, bet brango po gerų naujienų paskelbimo. Pavyzdžiui, Izraeliui pradėjus plataus masto Irano sprogdinimus, JAV „S&P“ akcijų indeksas beveik nepasikeitė, o paskelbus paliaubas akcijos brango daugiau nei 2 proc. Iš viso per birželį „S&P“ indeksas pabrango 5,1 proc. Europoje, nepaisant geresnių nei tikėtasi ekonominių duomenų, akcijos kiek atpigo.

Centriniai bankai birželį tęsė pinigų politikos kelią. Europos centrinis bankas (ECB) sumažino pinigų politikos palūkanų normas 25 baziniais punktais ir indėlių galimybės palūkanų normos siekia 2,0 proc. Po ECB susirinkimo nemažai narių pasisakė, kad dabartinės palūkanų normos yra tinkamos ekonominiam ciklui, tad galimai ECB padarys palūkanų mažinimo pertrauką. Tiesa, birželį vėl pabrangus eurui, ECB Valdybos narys Gediminas Šimkus paminėjo, kad spartus euro brangimas gali turėti neigiamos įtakos infliacijai. Rinkose įkainotas dar vienas palūkanų mažinimo žingsnelis metų pabaigoje. Šveicarijos centrinis bankas (SNB) taip pat sumažino palūkanų normas ir šiuo metu jos siekia 0 proc., tačiau rinkos įkainoja, kad jos dar gali mažėti ir tapti neigiamos. SNB tokiu būdu kovoja su stipriu Šveicarijos franko kursu ir galima defliacija. Prognozuojama, kad infliacija Šveicarijoje 2025 m. sieks tik 0,3 proc. Beje, Šveicarijos Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumas iki 3 m. trukmės yra neigiamas. JAV Federalinių rezervų bankas birželį palūkanų normų nekeitė, o artimiausio palūkanų normų mažinimo laukiama rugsėjo mėnesį.

Tarptautinės prekybos susitarimų srityje nieko naujo. Kanada atsisako skaitmeninių paslaugų mokesčio, turėjusio įsigalioti nuo birželio 30 d., tikėdamasi geresnių prekybos susitarimų su JAV. Planuojama, kad derybos vyks iki liepos 21 d. Europos prekybos susitarimai taip pat galimai stringa – JAV atstovai užsiminė, kad planuota liepos 9 d. susitarimo data gali būti atidėta.

Birželio pradžioje nedraugiškai išsiskyręs Elono Musko ir Donaldo Trumpo duetas nepadėjo „Tesla“ įmonės akcijoms. Birželio 6 d. jų kaina krito -14 proc. Vėliau kiek stabilizavosi, „Teslai“ paskelbus apie pirmą automatizuotų taksi (robotaxi) projektą Austino mieste, JAV. Deja, JAV svarstomi mokestinių lengvatų pakeitimai nepalankūs elektromobiliams ar „žaliai“ energijai. Jau nuo rugsėjo bus atsisakoma lengvatų elektromobiliams, o saulės ir vėjo jėgainėms mokesčių lengvatos turėtų baigtis 2027 m.

Obligacijų rinkose birželis kiek ramesnis. Japonijos finansų ministerija paskelbė mažinanti ilgalaikių VVP aukcionų dydžius ir, kiek susibalansavus paklausai pasaulio rinkose, palūkanų normos stabilizavosi. JAV 10 m. palūkanų normos per mėnesį mažėjo apie 13 bazinių punktų, o Vokietijos – padidėjo 9 punktais.

Stebuklingas septynetas išsiderino

Birželį stebuklingojo septyneto akcijos reagavo į atskirų kompanijų naujienas. Per mėnesį „Meta“ ir „Nvidia“ brango atitinkamai 14 ir 17 proc., vėl populiarėjant dirbtinio intelekto temai. „Tesla“ akcijos pigo apie 8 proc., reaguodamos į E. Musko ir D. Trumpo nedraugišką išsiskyrimą ir elektromobilių sektoriui nepalankius JAV įstatymų siūlymus. Likusių šios grupės įmonių kainos kito mažiau.

Lietuvoje triguba reforma 3:0 populistų naudai

Birželio pabaigoje Lietuvoje patvirtinti Gyventojų pajamų mokesčio ir Nekilnojamo turto mokesčio pakeitimai, taip pat patvirtinta II pakopos pensijų reforma. Daugelio specialistų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, visi pakeitimai, ypač nekilnojamo turto mokesčių ir pensijų reformos, atneš trumpalaikę naudą gyventojams, bet ilguoju laikotarpiu, tikėtina, didins valstybės skolos naštą ir blogins gyventojų gerovę.

Pensijų reforma griauna privačios pensijų pakopos sistemos pagrindą, naikindama automatinį įtraukimą ir ribotą pasitraukimą. Tokiu būdu mažės bendras privataus kapitalo dalyvavimas pensijų sistemoje, o kartu su neigiamais demografiniais lūkesčiais, tai lems žymiai didesnę pensijų finansavimų naštą ateities dirbantiesiems. Lietuvos banko vertinimu, iš II pakopos pensijų fondų pasitraukus 40 proc. dalyvių, pensijų draudimo tarifas nuo dabartinio 8,7 proc. pajamų, 2070-aisias turėtų didėti iki 15,6 proc., jei norima išlaikyti bent 50 proc. pakeitimo normą. Taip politikų reklamuojamas pensijų sistemos lankstumo didinimas iš tiesų suteikia daugiau laisvės, bet kartu perkelia sprendimų priėmimą ir atsakomybę ant pačių gyventojų pečių. Net ir po reformos, II pensijų pakopa vis dar turi privalumų prieš kitus finansinius instrumentus: lieka 1,5 proc. vidutinio atlyginimo valstybės paskata ir, atitikus sąlygas, nereikia mokėti kapitalo prieaugio mokesčio. Be to, fondo vienetai investuojami periodiškai, laikantis numatytos gyvenimo ciklo strategijos, kuri automatiškai mažina investicijas į rizikingą turtą, artėjant pensiniam amžiui ir atitinkamai trumpėjant investavimo horizontui. Tokiu būdu užtikrinama stabilesnė rinkos grąža. Viena aišku – kiekvienas laisvas pasirinkti investavimo instrumentus, bet investavimas senatvei yra būtinas.

Birželis teigiamas, bet pusmečio grąžą sugadino pingantis doleris

Birželį tęsėsi teigiamos gegužės rinkos tendencijos JAV, tačiau kartu pigo JAV doleris euro atžvilgiu. Bendras pasaulio akcijų indeksas išreikštas eurais brango apie 1 proc., brango JAV ir Kinijos akcijų kainos, o Europos rinkos kiek nukrito. „Bitcoin“ kaina sekė rizikingo turto tendencijas ir brango apie 3 proc., o aukso kaina beveik nepakito. Europos obligacijų indekso kaina keitėsi nedaug, bet labiau rizikingų aukšto pajamingumo obligacijų ir besivystančių rinkų obligacijų indeksai brango. „Luminor“ II ir III pakopos pensijų fondų rezultatai sekė rinkos tendencijas ir visų fondų kainos didėjo.

Po šių pokyčių JAV „S&P“ akcijų indekso kaina viršijo metų pradžios lygį ir pasiekė visų laikų maksimumą, bet per pirmą pusmetį 13 proc. atpigus JAV doleriui, eurais vertinama JAV akcijų indeksų grąža vis dar lieka neigiama. „Luminor“ akcijų pensijų fondų vertės, atsispyrusios nuo balandžio viduryje pasiekto dugno, toliau kyla, o obligacijų fondai rodo sėkmingus rezultatus. Išankstiniais vertinimais, pser pirmą 2025 pusmetį konservatyvūs II ir III pakopos pensijų fondai uždirbo 0,5–2,1 proc., o labiau rizikingi subalansuoti ir akcijų fondai pigo 1–4,5 proc. Po šios korekcijos ilgalaikė metinė pastarųjų 5 m. grąža akcijų fonduose viršija 9 proc., o subalansuotuose fonduose siekia 0–4 proc.

Žvelgiant į priekį, prasidėjus atostogų sezonui, rinkos likvidumas mažės, tad svyravimai gali padidėti. Be to, liepą artėja D. Trumpo skelbta prekybos susitarimų derybų laikotarpio pabaiga. Po pastarojo kelių mėnesių rizikingo turto brangimo, prekybos karų sukeltas krizės epizodas baigėsi: nuo 2025 metų pradžios „S&P“ indeksas buvo nukritęs beveik 18 proc. ir šiuo metu pasiekė naujas aukštumas. Ateities perspektyvos ne tokios palankios, analitikų prognozuojama „S&P“ indekso grąža iki metų pabaigos neigiama -3,8 proc. Na, o fondų, daugiau investuojančių į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, dabartinis pajamingumas siekia 3–4 proc.