5 investuotojų tipai: pasitikrinkite, kuris iš jų esate jūs

Investavimo rezultatai priklauso ne tik nuo rinkos sąlygų ar pasirinkto produkto, bet ir nuo investuotojo asmeninių savybių. Vieni investuodami siekia stabilumo, kiti ieško adrenalino, dar kiti remiasi savo vertybėmis ar ilgalaikiais tikslais. Kokios yra įvairių investuotojų stipriosios pusės ir silpnybės, pasakoja „Luminor“ banko vyresnysis portfelio valdytojas Mantas Skardžius.

Pažinę save kaip investuotoją galime pasirinkti tinkamiausią strategiją, išvengti klaidų ir užtikrinti, kad mūsų investiciniai sprendimai atitiks ne tik išsikeltus finansinius tikslus, bet ir leis jaustis saugiai. Kaip teigia M. Skardžius, investuotojų elgesys dažnai susijęs su tuo, kaip jie suvokia riziką, siekia grąžos ar vertina atsakomybę.

„Priklausomai nuo to, kokius tikslus esate išsikėlę ir kaip priimate sprendimus, galite priklausyti skirtingiems investuotojų tipams. Atpažinę savo elgesį dažnai pradedame investuoti kryptingiau, realistiškiau vertiname rizikas ir pasirenkame priemones, kurios geriau atitinka mūsų lūkesčius“, – sako M. Skardžius.

Atsargusis

Atsargieji investuotojai linkę rinktis mažiausios rizikos sprendimus. Pavyzdžiui, jie neretai investuoja į indėlius, obligacijas, vengia staigių pokyčių ir nežinomybės.

„Atsargieji vengia impulsyvių žingsnių ir apskritai rizikos. Jei tokia strategija yra nulemta aplinkybių (pavyzdžiui, šios santaupos yra asmens „juodos dienos“ fondas), tada tokie sprendimai išties gali būti racionalūs. Kitas atvejis, kuomet asmuo gali ir nori prisiimti riziką bei didesnio pelno tikimybę, tačiau to nedaro dėl žinių trūkumo ar įpročio. Ilguoju laikotarpiu tai šiam investuotojui suteikia sąlyginę ramybę dėl savo investicijų, tačiau jų grąža gerokai nusileis alternatyvoms, jau nekalbant apie ilgalaikį vertės praradimą dėl infliacijos“, – atkreipia dėmesį M. Skardžius.

Siekiantis tikslo

Šie investuotojai aiškiai žino, ko nori: sukaupti pensijai, įsigyti būstą ar padėti vaikams pradėti savarankišką gyvenimą. Jų požiūris orientuotas į aiškius, išmatuojamus ir pasiekiamus tikslus.

„Kiekviena tokių žmonių investicija atitinka konkrečią strategiją ir yra pagrįsta. Neigiama tokio investavimo pusė – kai kurie pernelyg susitelkia į trumpalaikį rezultatą, todėl kartais skubėjimas pasiekti tikslą gali pastūmėti į pernelyg rizikingus ar netinkamus sprendimus. Praktiška taisyklė, kuria galėtų vadovautis šie investuotojai, yra prisiimti tuo mažiau rizikos, kuo arčiau konkretaus tikslo esame. Štai jei taupome pirmajai būsto įmokai ir planuojame artimiausiu metu įsigyti svajonių būstą, nederėtų sukauptų šiam tikslui lėšų investuoti į reikšmingai svyruojančias akcijas. Ir atvirkščiai, jei esate karjeros pradžioje ir pradedate kaupti pensijai, turėtumėte šias lėšas įdarbinti rizikingiau – juk šiuo atveju kur kas svarbesnis didesnis ilgalaikis uždarbis nei trumpalaikiai svyravimai“, – komentuoja M. Skardžius.

Socialiai atsakingas

Socialiai atsakingi investuotojai ne tik siekia galimos finansinės naudos, bet ir atidžiai vertina, kam skiria savo pinigus. Šio tipo žmonės gali vengti investuoti į verslus, kurie, jų manymu, nesilaiko aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ar skaidrumo principų.

„Šie investuotojai dažnai aktyviai domisi įmonių poveikiu aplinkai, darbuotojų teisėmis ar bendrovių valdymo etika. Iš kitos pusės, kartais tokių žmonių emocijos ar ideologiniai įsitikinimai gali nustelbti finansinius argumentus. Todėl svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą – investuojant etika neturėtų užgožti investicinio finansinių produktų pagrįstumo ir atvirkščiai – dėl didesnio investicijų potencialo nereikėtų pamiršti savo vertybių.

Dažnu atveju tokio tipo investuotojai susiduria su nekasdienėmis dilemomis. Štai, pavyzdžiui, prieš rūkymą principingai nusiteikę investuotojai dažnai nustemba, kad prie šios verslo šakos prisideda ne tik cigarečių gamintojai, bet ir ūkininkai (auginantys tabaką), prekybos centrai (prekiaujantys tabaku) ir pan. Todėl tokio tipo vertybinis investavimas dažnai reikalauja ne tik principų, bet ir pakankamai išsamių žinių apie kiekvieną verslo šaką“, – sako ekspertas.

Pasyvusis

Pasyvieji investuotojai renkasi „įsigyk ir laikyk“ strategiją. Jie dažnai pasitiki indeksiniais fondais, ETF (biržoje prekiaujamais fondais) ar kitomis priemonėmis, kurioms nereikia nuolatinės priežiūros.

„Pasyvus požiūris į savo investicijas leidžia ilgainiui pasinaudoti augančia rinka, kartu per daug emociškai neįsitraukiant į jos trumpalaikius svyravimus. Toks investavimas neabejotinai reikalauja kone mažiausiai pastangų ir dėl to yra pakankamai populiarus finansų rinkomis nesidominčių investuotojų tarpe. Deja, net ir pasyviausia ETF investicija už mus finansų nesuplanuos, tad strateginius sprendimus dėl savo biudžeto, taupymo tikslų ir rizikos teks priimti patiems, ypač keičiantis gyvenimo situacijai ar finansiniams tikslams“, – pažymi M. Skardžius.

Rizikuojantis

Šio tipo investuotojai dažnai ieško didelės grąžos per trumpą laiką. Jie drąsiai investuoja į kriptovaliutas, startuolius ar kitas rizikingas turto klases.

„Rizikuojantys greitai priima sprendimus ir dažnai tą daro vedini emocijų ar net azarto. Jų drąsa gali atnešti įspūdingą grąžą, tačiau nepamirškime, kad tokios grąžos kaina yra aukšta rizika, o tikimybė prarasti investuotas lėšas yra palydinti didelė. Siekdami įpūsti kiek racionalumo ir rizikos valdymo į tokį avantiūrišką elgesį, azartiški investuotojai dažnai atskiria savo „ramiąsias“ investicijas nuo „rizikingųjų“, taip puikiai suprasdami, kad gali prarasti pastarąsias finansų rinkose beatodairiškai rizikuodami. Todėl svarbu, kad net ir rizikuojančio tipo investuotojas turėtų aiškią strategiją ir rizikos ribas. Taip lengviau pavyks suderinti drąsą ir finansinį saugumą“, – sako M. Skardžius ir primena, kad bet koks investavimas visada yra susijęs su rizika.

Daugiau informacijos: Severa Augusta Lukošaitytė