Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausantis DNB bankas prognozuoja, kad šiemet būsto paskolų rinka bus aktyviausia Vilniuje. Sostinės būsto paskolų rinką skatins patrauklaus naujo būsto pasiūla, santykinai žemas palūkanų lygis ir naujai besiformuojantys būsto pirkėjų segmentai. Spartesnį augimą stabdys poreikis sukaupti daugiau nuosavų lėšų pradiniam įnašui ir ribotas realaus atlyginimo augimo tempas.
„Gyvenamojo būsto kainos sostinėje jau kelerius metus yra stabilios, o palūkanų normos per šį laiką mažėjo. Tai teigiamai veikia Vilniaus būsto paskolų rinką, tačiau spartesnį augimą pristabdo poreikis sukaupti daugiau nuosavų lėšų pradiniam įnašui ir šiuo metu santykinai nedidelis realaus atlyginimo augimo tempas. Kitą vertus, atsižvlegiant į sostinėje padidėjusią naujos statybos būsto įsikūrusio patraukliuose miesto rajonuose pasiūlą ir didesnę vilniečių perkamąją galią, pagrįstai galime tikėtis nuosaikaus būsto paskolų rinkos augimo“, - teigė DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovas Edvardas Uziala.
Stabilios būsto kainos, santykinai žemos palūkanos
Statistika rodo, kad būsto kainos Vilniuje stabilizavosi ir jau keletą metų išlieka panašiame lygyje – nuo 2009-ųjų vidutinė 1 kv. m gyvenamojo būsto pardavimo kaina svyruoja 4,5-5,1 tūkst. litų intervale. Pasak E. Uzialos, 2013 m. žymaus Lietuvos ekonomikos šuolio ir gyventojų pajamų augimo nenumatoma, todėl vidutinė būsto kaina, tikėtina, turėtų išlikti panašiame lygyje.
2012-ieji buvo palankūs skolintis būsto įsigijimui, nes tarpbankinių palūkanų normos buvo rekordiškai žemos, o palūkanų normos eurais ir litais gerokai suartėjo. Dėl nukritusių tarpbankinių palūkanų normų, mažėjo ir vidutinė mėnesio būsto paskolos įmoka – pavyzdžiui, dviejų asmenų vilniečių šeimos vidutinė paskolos įmoka siekė nuo 745 (jei paskola eurais) iki 802 litų (jei paskola litais)[1]. Palyginimui, 2009 m., kai dėl ekonomės krizės palūkanų normos šovė aukštyn, tokia pat vidutinė paskolos litais įmoka būtų siekusi 2051 litą, o paskolos eurais įmoka – 1107 litus. DNB banko duomenimis, pernai didžioji dalis (78 proc.) būsto paskolų buvo išduota eurais, o paskolos litais – sudarė kiek daugiau nei penktadalį (22 proc.) būsto paskolų portfelio.
Pernai vidutinė paskolos suma Vilniuje siekė 181 tūkst. litų ir palyginus su kitais miestais buvo didžiausia (Klaipėdoje vidutinė paskola – 156,9 tūkst. litų, Kaune – 132,5 tūkst. litų). Nuo 2008 m. vidutinė paskolos suma tolygiai mažėjo – tam didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios būsto kainos, gyventojų perkamoji galia ir didesni gyventojų pradinės sumos įnašai. Pernai DNB banke vidutinis būsto paskolos terminas sostinėje siekė 28,3 metus.
Racionalūs sprendimai
DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovo Edvardo Uzialos teigimu, atpigusios būsto paskolos, pakankama kokybiško būsto pasiūla skatina vilniečius skolintis būsto įsigijimui, tačiau po ekonominės krizės gyventojai tapo atsargesni ir priimdami sprendimą dėl būsto paskolos, racionaliau įvertina galimybes įsigyti būstą ir jį išlaikyti.
„Prieš priimdami sprendimą dėl būsto paskolos, dabar gyventojai kruopščiai įvertina visus kriterijus – būsto vertę, būsto išlaikymo išlaidas, savo finansinę padėtį ir perspektyvas. Todėl, šalia konkurencingų palūkanų, vienu iš esminių konkurencinių pranašumų būsto paskolų rinkoje tampa banko darbuotojų kompetencija suteikti klientui reikiamą informaciją“, - sako E. Uziala.
Pasak E. Uzialos, šiuo metu sostinės būsto rinkoje formuojasi naujos pirkėjų grupės, kurios turės įtakos ir būsto paskolų rinkos situacijai. Pasak eksperto, dabar galima išskirti kelis pirkėjų tipus – savarankišką gyvenimą pradedantį jaunimą, sėkmingai karjeros siekiančius profesionalus, stabilią finansinę padėtį pasiekusius brandžius asmenis bei investicinių tikslų turinčius asmenis.
Savarankišką gyvenimą pradedančius žmones (25-35 m.), domina ekonominės klasės būstas, kurio išlaikymas (būsto paskolos įmokos, komunalinės išlaidos) nesukelia pernelyg didelės įtampos jų šeimos biudžetui. Perkant būstą, jiems dažnai padeda tėvai (pavyzdžiui, finansuoja pradinį paskolos įnašą).
Kita auganti grupė – tai sėkmingai karjeros laiptais kopiantys specialistai (30-45 m.), kurie būstą pirko prieš 3-7 metus, o dabar sukūrę šeimas, perka ar planuoja keisti esamą dviejų kambarių būstą į erdvesnį būstą.
Vidutinio amžiaus (40-55 m.) asmenys, užtikrinti finansine ateitimi – tai dažniausiai karjeroje pasiekę aukštumų profesionalai, vidutinio ir aukštesnio lygmens vadovai. Ši pirkėjų grupė planuoja pasinaudoti palankia situacija būsto ir paskolų rinkoje ir siekia įsigyti kokybiškesnį, didesnės vertės būstą – pvz. individualų namą, butą miesto centre.
Be to, pastebima pirkėjų grupė, kuri nekilnojamąjį turtą perka savomis lėšomis, nesinaudojant būsto paskolomis – dažniausiai tai asmenys, siekiantys investicinių tikslų nekilnojamojo turto rinkoje.
[1] Dviejų asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje , turinti 180 000 Lt. būsto paskolą su 28 m. paskolos grąžinimo terminu.
Tvarkyk savo finansus lengvai su Luminor!