„Luminor“ kviečia artimiau susipažinti su žmonėmis, kasdien besirūpinančiais jūsų asmeniniais finansais. Vienas iš jų – Vadimas Savičenko. Jo karjera finansų sektoriuje prieš 17 metų prasidėjo nuo žemiausio laiptelio – darbo salės padėjėjo pozicijoje. Tačiau jau po trejų metų Vadimas tapo privačiuoju bankininku, kurio pareigas užima ir šiandien.
Privatusis bankininkas – išklausantis ir patariantis asmeninis kliento „dienoraštis“
„Didelė dalis mano artimiausių šeimos narių dirbo finansiniame sektoriuje, todėl šios temos mane supo nuo pat ankstyvos vaikystės. Tai iš dalies lėmė, kad bakalauro studijų metu įgijau ekonomikos mokytojo specialybę, kiek vėliau baigiau tarptautinės teisės ir vadybos magistrą, studijavau ir psichologiją. Visa tai turėjo įtakos mano pasirinkimui dirbti su žmonėmis, tapti privačiuoju bankininku. Šis darbas man tinka ir patinka“, – pasakoja pašnekovas.
Abipusiu pasitikėjimu grįstas santykis
V. Savičenko teigia, kad privačiojo bankininko profesija reikalauja daugybės skirtingų savybių – šios specialybės atstovas privalo būti ne tik atkaklus ir nuoseklus, bet ir komunikabilus.
„Ilgalaikis bendravimas su skirtingais klientais įtraukia platų spektrą asmeninių charakteristikų, kurios lemia kasdienio darbo sėkmę. Šios profesijos atstovas yra tarsi savotiškas dienoraštis, fiksuojantis smulkiausias detales – privatusis bankininkas turi ir girdėti, ir prisiminti, ką sako klientas, o kartais net suprasti daugiau, nei pasakoma ir jį nustebinti“, – pabrėžia privatusis bankininkas.
Jo manymu, ši karjera yra neįmanoma ir be sąžiningumo – ko gero svarbiausios vertybės privačiojo bankininko darbo rutinoje.
„Mes esame tarsi savotiški laidininkai, kurie pro save praleidžia informaciją ir pasako viską, ką galvoja. Atvirumas yra vienas pagrindinių tvirto žmogiško santykio garantų, todėl nuolat privalome su klientais bendrauti sakydami tiesą, darbą atlikti skaidriai ir sąžiningai. Tačiau tuo pat metu nesame robotai, tad žmogus negali pasijusti vienišas. Privatusis bankininkas turi išklausyti, padėti ir palaikyti, išmanyti ne tik savo darbą, bet ir domėtis klientu, megzti su juo pokalbį, dažnai net asmeninėmis temomis. Tai kuria abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį“, – sako V. Savičenko.
Privalo visada būti šalia
Privačiojo bankininko teigimu, būtent žmogiškasis faktorius yra nepakeičiamas finansinio sektoriaus aspektas, lemsiantis ir jo užimamos profesijos gyvavimą ateityje.
„Finansų sektorius žavi savo dinamika ir pokyčiais – naujais finansiniais instrumentais, augančiomis galimybėmis, skaitmenizacija ir robotizacija. Tačiau nepaisant šių be galo įdomių veiksnių, žmogiškasis ryšys yra nepakeičiamas, ypač šių dienų izoliacijos kontekste. Finansai yra panašūs į žmogaus psichologiją, nes su šiomis temomis susijusius klausimus yra itin sudėtinga laikyti viduje – norisi pasidalyti, pasitarti, pasigirti ar pasiskųsti. Privatieji bankininkai šią informaciją sugers dar ilgai“,
– pasakoja pašnekovas.
Asmenines savybes tobulino vaikų stovykloj
V. Savičenko pažymi, kad smalsumo bei drąsos jis nestokoja ir laisvalaikiu – ypač domisi istorija, energijos pasikrauna gamtoje, be to, yra užkietėjęs žvejys. Tiesa, praeityje privatusis bankininkas buvo aktyvus vaikų stovyklų dalyvis, jose tobulinęs asmenines savo savybes.
„Ketverius metus iš eilės esu važiavęs dirbti į vaikų stovyklą prie jūros, kurioje buvo sustiprintas meninis mokymas, ji buvo organizuota kartu su režisūros studentais iš Klaipėdos. Dalyvavimas jose padėjo man perlipti scenos baimę, ugdyti drąsą, mokytis komandinio darbo pagrindų. Neabejoju, kad ši patirtis ir mažųjų kritikų pastabos prisidėjo prie to, koks esu šiandien“, – prisiminimais dalijasi privatusis bankininkas.