Vertinant Lietuvos konkurencingumą, dažnai dėmesys kreipiamas būtent į darbo kaštus. Nuo 2009 metų darbo našumas išaugo 25 proc., tuo tarpu realus vidutinis atlyginamas liko tokiame pat lygmenyje. Krizė privertė įmones „veržtis diržus“, efektyvinti veiklą ir siekti aukštesnio konkurencingumo. Tai pavyko, ir didėjantis eksportas buvo kertinis veiksnys ekonominiam atsigavimui. Tačiau tai buvo daroma ne investuojant į efektyvesnes gamybos priemones, o karpant su darbo santykiais susijusius kaštus.
Tačiau dabartinis augimo modelis, kuris kuria gana žemą pridėtinę vertę ir remiasi pigesne darbo jėga, stringa susidurdamas su rimtais sunkumais.
Detalesnę analizę ir įžvalgas galite perskaityti prisegtame dokumente