Bankų klientai ateityje geriau kontroliuos savo pinigus, o bankų vaidmuo naudojantis kai kuriomis finansinėmis paslaugomis bus tarsi nematomas. Tokią ateitį žada atviroji bankininkystė, sako „Luminor“ pokyčių procesų vadovas Indrekas Heinloo.
Kas slypi po terminu „atviroji bankininkystė“?
Atviroji bankininkystė, kaip ir nusako pirmasis žodis, sudaro sąlygas atverti banko paslaugas trečiosioms šalims. Ja siekiama tobulinti esamas banko paslaugas bei kurti visiškai naujas, įtraukiant technologijų bendroves. Kad technologijų bendrovės galėtų imtis darbo, reikalingas techninis pasiruošimas, todėl bankai stato savotiškas superjungtis, per kurias startuoliai ir kitos technologijų kompanijos galės prisijungti bei plėtoti finansines paslaugas.
Savo mokėjimų paslaugas trečiosioms šalims bankai turi atverti jau nuo šių metų rugsėjo 14 d. Tikimasi, kad technologijų bendrovės užtvindys rinką naujais finansiniais sprendimais, kurių naudą pajus visi – klientai, bankai ir šių sprendimų kūrėjai. Kaip tai veiks? Įsivaizduokite: technologijų bendrovė plėtoja savo programėlę, o atvirosios bankininkystės dėka ją gali praturtinti bankinėmis paslaugomis. Bankui tai leidžia pasiūlyti daugiau pridėtinės vertės savo klientui, o klientui tai padeda sutaupyti laiko.
Galime teigti, kad tai beveik visiems bankams opūs klausimai. Pavyzdžiui, „Luminor“ gegužės mėnesį Taline, Rygoje ir Vilniuje vykusių atviros bankininkystės idėjų dienų metu pasiūlė nemažai vertingų pirminių idėjų. Jas plėtojant toliau, galima sukurti visiškai naujus, su banko paslaugomis susijusius sprendimus. Tarp sugeneruotų idėjų – išmanūs virtualiosios realybės akiniai, padedantys banko darbuotojams geriau aptarnauti savo klientus. Taip pat sprendimai, padedantys patogiau valdyti rutininius mokesčių mokėjimo pavedimus. Be to, sprendimai, padedantys susidaryti asmeninį finansinės padėties paveikslą ar pasidalyti investicijų eksperto patarimais.
Renginio metu pristatyta daug kitų ambicingų idėjų. Beje, savo paslaugas atvers ne tik bankai, bet ir kitos įmonės, todėl galiausiai atsiras milžiniškas tarpusavyje programinėmis sąsajomis (API) sujungtų paslaugų tinklas, kuriame klientas pats turės atlikti minimaliai veiksmų. Dauguma iki šiol vykdytų prisijungimo, autentifikavimo ir mokėjimo nurodymų vyks automatiškai.
Vienas panašus ir visiems pažįstamas šios srities pavyzdys – taksi iškvietimo programėlė, kai mokėjimas už kelionę vyksta automatiškai ir tam, kad tai veiktų, kortelės informaciją reikia įvesti tik vieną kartą. Ta pati logika jau dabar taikoma daugeliui sandorių ir toliau vystosi sparčiai augant elektroninei prekybai ir elektroninėms paslaugoms. Tokios paslaugos, kaip „Bank link“ ir automatiniai mokėjimai prideda daugiau greičio, todėl kitame programos „gale“ esanti paslauga galėtų būti aktyvuota itin sparčiai.
Į pagalbą atskubės kibernetinis patarėjas
Smalsumas ir bendradarbiavimas yra dvi žmogaus varomosios jėgos. Pridėkime dar žmonėms būdingą tingumą ir mums pavyks rasti naujų sprendimų, kurie palengvins mūsų kasdienį gyvenimą.
Bankui ir verslui bendradarbiavimas atveria kelią automatizuoti daugiau sprendimų bei palengvinti el. bankininkystę, tam pasitelkiant programų sąsajas (API).
Klientams pageidaujant daugiau „nepastebimos“ bankininkystės, vis daugiau bankinių paslaugų kraustosi į išmaniųjų telefonų programėles kartu su daugeliu kitų kasdieniam darbui reikalingų programėlių, kurios jau sąveikauja arba pradės sąveikauti tarpusavyje.
Šis banko kraustymasis laipsniškai sumažins aptarnavimo centrų bei bankomatų skaičių, nes daugeliui klientų paprasčiausiai nebereikia tiek grynųjų pinigų, kaip anksčiau bei tiek tiesioginio kontakto su banku, kaip anksčiau. Juk užuot ėjus į konsultacijų skyrių, dabar kiekvienas gali nesudėtingai viską atlikti vos keliais paprastais judesiais savo išmaniajame telefone.
Tobulėjant dirbtinio intelekto technologijai, bankininkystės paslaugos ateityje taps dar individualesnės. Tikėtina, kad dirbtinis intelektas sugebės mąstyti greičiau nei žmogus ir per akimirką apdoroti milžiniškus duomenų kiekius bei, jais remdamasis, padaryti išvadas. Robotas-patarėjas realiu laiku stebės klientų sąskaitas, akcijų portfelį, draudimo sutartis, dalinsis patarimais, pagrįstais pajamų ir išlaidų pokyčiais, akcijų kainų pokyčiais, geresniais draudimo pasiūlymais ir kitais veiksniais.
Taigi, dirbtinis intelektas perspės, kai asmuo kelionėje pirkiniams norės išleisti daugiau nei protinga. Arba – pateiks rekomendacijas, kaip taupyti pinigus ir juos investuoti. Konsultacijoms realiu laiku papildomos naudos suteiks ir jau minėtos programų sąsajas Pavyzdžiui, robotas-patarėjas galės informuoti, kad netrukus prireiks keisti skalbimo mašiną, kuri pirkta prieš 15 metų, arba kad laikas pradėti planuoti automobilio techninę apžiūrą. Analizuodamas ankstesnius kliento finansinius ir kitus sandorius bei jo finansų būklę, dirbtinis intelektas galės pateikti asmeninių pasiūlymų, kuriuos parengti žmogui užimtų pernelyg daug laiko.
Tuo pat metu šalia kibernetinių patarėjų išliks ir tokias pareigas užimantys darbuotojai, kurie gali sutelkti dėmesį į klientus, kuriems reikalingas kompleksiškesnis požiūris ir kurių visų poreikių, padedant dirbtiniam intelektui, patenkinti neįmanoma. Tikėtina, kad bendraujant su emociškai labiau pažeidžiamais klientais bei ieškant sprendimų į sunkią finansinę situaciją patekusiems žmonėms, tinkamesnis patarėjas yra žmogus. Žmonėms būdinga empatija ir asmeninis požiūris, o mašinos bent artimiausiu metu to pasiūlyti negalės. Bet kuriuo atveju ateities bankininkystėje bus glaudžiai derinami abu intelektai – tiek žmogaus, tiek ir dirbtinis.
Saugumas svarbiau nei patogumas
Tiek dabartinei, tiek ateities bankininkystei svarbus paslaugų saugumas bei duomenų kontrolė. Kiekvienas turi turėti teisę nuspręsti, kaip ir ar bus naudojami su juo susiję duomenys. Tam reikia veiksmingo duomenų tikslumo, jų naudojimo ir sandorių teisėtumo kontrolės. Vystantis technologijoms, duomenų saugumas ir kova su pinigų plovimu tapo prioritetiniais klausimais, kuriems negali būti kompromisų.
Kovą Estijos centrinio banko valdytojas Madis Mülleris, kalbėdamas ateities finansinių paslaugų konferencijoje, sakė, kad ilgalaikėje perspektyvoje finansinių paslaugų saugumas yra svarbesnis už patogumą, nes svarbiausias turtas finansų sektoriuje dabar yra ir ateityje bus klientų pasitikėjimas.
Su Müllerio pareiškimu galima tik sutikti, kad greitos ir patogios bankininkystės paslaugos būtų visiškai saugios. Atsižvelgiant į tai, kad ateitis priklauso žaibiškai vykdomiems mokėjimams, taip pat žaibiškai reikia nustatyti ir sandorių šalis bei jų legitimumą. Nuolatinis, su tuo susijęs darbas, vyksta ir nesaugių sprendimų nė vienas save gerbiantis bankas negali sau leisti priimti.