Kas yra pinigų plovimas?

Pinigų plovimas yra veiksmai, kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar kitą turtą arba nuslėpti jų kilmę. Šiuos veiksmus dažniausiai atlieka narkotikų prekeiviai, plėšikai, teroristai, įsilaužėliai, mokesčių grobstytojai, kontrabandininkai, kyšininkai ir su jais susiję asmenys.

Pinigų plovimo prevencijos taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas). Jis nustato, kokių prevencinių priemonių ir kada privalo imtis bankai ir kiti subjektai, kad užkirstų kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

Pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą banke reglamentuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarka, kurios paskirtis yra supažindinti banko darbuotojus su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis bei tinkamai jas vykdyti. Visi banko struktūriniai padaliniai ir dukterinės bendrovės privalo taikyti tvarkoje nustatytas priemones.
 

Principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimas

Bankas privalo vadovautis principu „Pažink savo klientą“ – suprasti kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį. Norėdami pažinti klientą bei jo veiklos pobūdį, bankas tiek prieš pradėdamas dalykinius santykius, tiek jų metu prašo klientų užpildyti anketą, kurioje klientas turi nurodyti pagrindinę informaciją apie save, vykdomą veiklą bei pajamų šaltinius, finansines operacijas. Ši informacija mums padeda geriau įsigilinti į klientų veiklą ir poreikius, pasiūlyti produktus ir paslaugas, geriau atitinkančius klientų poreikius. Taip pat principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimas padeda užkirsti kelią pinigų plovimui, apsaugoti klientus nuo sukčiavimo atvejų.

Taip pat Bankas privalo nustatyti klientų – juridinių asmenų tikrąjį naudos gavėją,  kuris yra fizinis asmuo, kontroliuojantis juridinio asmens valdymo organus, arba asmuo, kurio interesais ar naudai atliekama banko operacija. Vadovaujantis Įstatymu kliento prašoma nurodyti, ar klientai arba jų artimieji šeimos nariai ar artimi pagalbininkai yra politikoje dalyvaujantys asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose.

Kai kyla klausimų dėl kliento vykdomų operacijų, banko darbuotojai kreipiasi į klientus, siekiant išsiaiškinti  operacijos tikslą ir pinigų kilmę. Taip pat banko darbuotojai gali paprašyti dokumentų, kuriais klientas galėtų pagrįsti lėšų kilmę ar atliekamo sandorio teisėtumą (sutartys, sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, pagrindžiantys mokėjimus). Kol sandoris tikrinamas, gali būti apribotos galimybės klientui naudotis lėšomis.

Bankas saugo visą kliento pateiktą konfidencialią informaciją, gautą dalykinių santykių metu. Klientas privalo informuoti banką apie bet kokius pateiktos informacijos pasikeitimus. Juridinis asmuo turi pateikti dokumentą - VĮ Registrų centro išduotą prieigos prie internete patalpinto elektroninio išrašo raktą arba VĮ Registrų centro išduoto išplėstinio išrašo originalą.

Visą dalykinių santykių su klientu laikotarpį bankas privalo tikrinti, ar pateikti duomenys ir dokumentai tikri ir tikslūs, stebėti dalykinius santykius su klientu.

Mokesčių mokėjimo atsakomybė

JAV mokesčių prievolės

Lietuvos Respublikos vyriausybė su JAV mokesčių surinkimą kontroliuojančia institucija yra pasirašiusi susitarimą,  vadinamąjį Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (Foreign Account Tax Compliance Act, FATCA). FATCA tikslas – užtikrinti, kad JAV mokesčių mokėtojai laikytųsi atitinkamų JAV mokesčių įstatymų reikalavimų ir nepiktnaudžiautų užsienio bankų paslaugomis siekdami išvengti mokestinių prievolių. Pagal šį susitarimą Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos privalo nustatyti sąskaitas, kurių turėtojai (įmonių atveju – ir įmonės naudos gavėjai) yra JAV mokesčių mokėtojai bei pateikti duomenis apie šias sąskaitas bei jų turėtojus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri gautus duomenis perduoda JAV mokesčių administratoriui.

Papildomos informacijos galite rasti JAV mokesčių surinkimo agentūros (Internal Revenue Service, IRS) interneto puslapyje.

Bendrasis duomenų teikimo standartas

Bendrasis duomenų teikimo standartas (Common Reporting Standard, CRS) – pasaulinis duomenų teikimo standartas, kurio tikslas – spręsti mokesčių vengimo klausimus, nustatant valstybių piliečiams priklausančias sąskaitas užsienio valstybėse, ir įdiegiant automatinį keitimąsi tokia informacija tarp jurisdikcijų. Pagal bendrąjį duomenų teikimo standartą valstybinės mokesčių administravimo įstaigos gauna informaciją iš savo finansų įstaigų ir kasmet keičiasi ja su atitinkamomis mokesčių administravimo įstaigomis užsienio valstybėse.
Dažniausiai užduodamus klausimus apie bendrąjį duomenų teikimo standartą rasite čia.
Kaip ir kitos finansų įstaigos, nuo 2016 m. sausio 1 d. esame įsipareigoję rinkti duomenis apie klientų mokesčių mokėjimo valstybes, todėl naujų klientų prašome nurodyti valstybes, kuriose moka mokesčius, ir savo mokesčių mokėtojo kodą. Esamų klientų, kurių interesams bendrojo duomenų standarto reikalavimai gali turėti įtakos, palaipsniui prašysime pateikti papildomą susijusią informaciją.
Primename, kad LR piliečių mokesčių mokėtojo kodas privatiems klientams yra asmens kodas, o LR registruotiems verslo klientams – įmonės registracijos numeris.

FATCA / CRS patvirtinimo formos:

FATCA ir CRS Subjekto patvirtinimo forma
FATCA ir CRS Fizinio asmens patvirtinimo forma

Jeigu Jums reikalinga kita forma, ją galite rasti JAV mokesčių surinkimo agentūros (Internal Revenue Service, IRS) interneto puslapyje.

Vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais, negalime teikti su bendruoju duomenų teikimo standartu susijusių konsultacijų mokesčių klausimais. Iškilus klausimų apsilankykite Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) puslapyje arba kreipkitės į mokesčių specialistus.

Sankcijų laikymosi politika

Sankcijos – kompetentingų Sankcijas taikančių institucijų nustatytos priemonės prieš tam tikras valstybes/regionus, fizinius ir juridinius asmenis bei organizacijas,  pažeidžiančias žmogaus teises, keliančias etinius, teritorinius ar religinius konfliktus, remiančias terorizmą ar pažeidžiančias kitas tarptautines normas ar principus.

Bankas kaip finansinė įstaiga laikosi Sankcijas taikančių institucijų nustatytų finansinių ir ekonominių apribojimų,  įskaitant turto įšaldymą, atsisakymą vykdyti ar susilaikymą nuo sutarčių sudarymo su įmonėmis ar asmenimis, įtrauktiems į sankcijų sąrašus bei paskolų išdavimo ar kitokio minėtų subjektų finansavimo.

Bankas laikosi šių Sankcijas taikančių valstybių režimų:

  • Banko bei jo padalinių veiklos valstybių (Estijos, Latvijos, Lietuvos);
  • Europos Sąjungos;
  • Jungtinių Tautų;
  • Jungtinių Amerikos Valstijų;
  • Jungtinės Karalystės, arba

kitų kompetetingų Sankcijas taikančių institucijų, veikiančių minėtų valstybių, vardu.

Bankas atmeta bei nevykdo mokėjimų, neteikia finansinių paslaugų ar kitų sandorių jei kyla pagrįstų abejonių, kad bus pažeidžiami aukščiau minėtų Sankcijas taikančių valstybių režimai.

Svarbu! Bankas remiantis vidaus politika nevykdo mokėjimų ir sandorių, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi sąsąjų su žemiau esančiomis valstybėmis ar regionais:

  • Iranas;
  • Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Šiaurės Korėja);
  • Sudano Respublika (Šiaurės Sudanas);
  • Sirija Arabų Respublika;
  • Kubos Respublika;
  • Krymas.

Atsisakymas pateikti informaciją arba neteisingas jos pateikimas

Jeigu klientas atsisako pateikti bankui prašomą informaciją apie lėšų ar kito turto kilmę (arba kitus papildomus duomenis), bankui draudžiama atlikti piniginę operaciją ir jis gali nutraukti sandorį arba dalykinius santykius su klientu.